Kaip sudominti moksleivius anglų kalba
Kai prisimenu savo mokslus vidurinėje mokykloje, galvoju, jog yra tvirtas pagrindas, dėl ko mokslo metais taip ir neišsiplėtė mano anglu lietuviu zodynas. Manau, kalta buvo mokymo sistema ir pačios mokytojos pastangų sudominti moksleivius dėstomu dalyku, stygius. Anglu kalba pasidarė įdomi daug vėliau. Lietuviu rūpėjo visada, nes skaitydavau knygas, todėl ir zodynas plėtėsi, o anglu – visada atrodė kaip kažkoks dirbtinis primestas mokymas.
Kaip nereikia dėstyti
PAteiksiu pavyzdį, kaip neturėtų būti vedamos anglų kalbos pamokos moksleiviams, jeigu norima, kad jų anglu – lietuviu zozynas būtų ne primityvus. Tarkime, mano mokytoja pasižymėjo tuo, kad ji nieko beveik neaiškindavo. Kaip dabar prisimenu pirmąją pamoką, kai su džiaugsmu atėjau mokytis naujos kalbos. Lietuviu irgi vis dar atrodė mistiška, tačiau norėjosi, kad zodynas pasipildytų ir visiškai naujais, užsienietiškais ir įdomiai skambančiais dalykais. Taigi, tai turėjo būti anglu – lietuviu zodynas. Ir kaip man pavyko? Pavyko nekaip, nes mokytoja nuvylė mus vos per pirmąsias minutes.
Ant lentos ji surašė keletą žodžių, kurie kaip tik ir turėjo būti tie, kuriais prasidėjo mūsų anglu – lietuviu zodynas. Pirmieji buvo artikeliai ir keli daiktavardžiai. Ji nepaaiškino, kas yra artikeliai, ir kam jie yra reikalingi, ir to ji niekada nepaaiškino. Nusimetė atsakomybės naštą ir nutarė, jog galbūt vaikai patys susipras. Tuomet visada dėstė viską pagal planą griežtai – štai vienas laikas, štai kitas, štai trečias, ir dar daugiau žodžių. Tai niekada neturėjo jokios paralelės su lietuviu – anglu kalba, viskas buvo dėstoma tiesiog mechaniškai. Galbūt dėl to, neturint bendro supratimo, tekdavo daug ką tiesiog iškalti, o ne suvokti, ir nebuvo jokio noro mokytis kažko daugiau. O prasiplėtė jau tik daug vėliau anglu – lietuviu zodynas internete, nuolat naršant įvairiuose puslapiuose.
Ką reikėjo daryti
Dabar aš pasakysiu ką, mano supratimu, reikėjo daryti, kad dabar visi mokiniai buvę, galėtų pasakyti – ačiū mokyklai, dabar kalbu angliškai puikiai, jos dėka. Manau, kad pati pirmoji pamoka turėjo prasidėti įvadu. Tokiu, kokie yra universitetuose. Įvadas – tai pamoka, skirta sudominti, sukelti nepaprastą norą išmokti, suvokti kalbą. Tikriausiai mokytojos paskirtis turėjo būti ne aiškinti iškart tokį dalyką kaip anglu – lietuviu zodynas su tarimu, o pasakyti, iš kur atsirado anglų kalba. Kokia yra jos istorija, kuo anglų kalba skiriasi nuo lietuvių? Kiek žmonių pasaulyje kalba šia kalba, ir kur mes, lietuviai galėsime vykti, kad susikalbėtume ja? Kokius autorius galėsime skaityti? Pasakyti tai, kad bus labai naudinga mokėti kalbą dėl keliavimo ir dėl daugybės informacijos, kurią prieiti galėsime būtent su anglu kalba internetu.
Tokia turėjo būti pradžia, tarsi kvapnaus ir gardaus pyragėlio pademonstravimas, prieš pradedant mokytis jį kepti. Manau, tada anglu – lietuviu zodynas parsisiusti ateityje būtų gal net buvęs nereikalingas. Juk viską galėjome išmokti jau mokykloje. Pats kalbos dėstymas – jis turėjo būti labiau pilnas. Mokytoja turėjo mums nuolat pateikti daug įdomios ir viliojančios medžiagos, siūlyti, kokius filmus anglų kalba žiūrėti, kokias įdomias knygas skaityti. Taigi, tai galėjo būti puikūs pirmieji nemokami anglu kalbos kursai – deja, jie tokie nebuvo. Tas laikas, išnaudotas bukam kalimui nesuprantant jokios struktūros, nuėjo veltui. Taip pat manau, kad reikėjo nuolatos ieškoti paralelių su lietuvių kalba – aiškinti, kada atskiri kalbos dėmenys kažkuo panašūs, ar kažkuo skiriasi nuo lietuviškųjų.
