Daugybei studentu praktika imonese, susijusiose su studijų kryptimi, pakloja pamatus darbo įgūdžiams, o sėkmingiausiems – ir sukuria darbo vietą ten, kur buvo atliekama praktika. Tačiau, jeigu studentas nori, kad, tarkime, studentu praktika VMI ar kokioje nors kitoje įstaigoje jiems sukurtų darbo vietą, reikia atitinkamai stengtis. Apie tai, kaip praktika gali nulemti gyvenimą, kalbamės su vienos, paslaptyje norėjusios išlikti, įmonės vadovu.
Ar daug studentų nori atlikti praktiką, ar visus ir priimate?
Žinote, manau, kad studentu praktika imonese yra universitetų nulemtas reiškinys, kadangi jaunimas, norėdamas gauti diplomą, dažnai privalo tą praktiką atlikti, tai ir norinčiųjų visada atsiranda. Vieni ima rašyti laiškus, skambinti, dar metai prieš praktikos laiką. Kiti daro kitaip, paskutinę minutę ieško savo vietos. Žinoma, kai nori ateiti į įmonę tik dėl to, kad neturi daugiau kur, tada nelabai ir norisi priimti. Yra buvę, kad mergina siuntė mums laišką, kuriame rašo, kad nori atlikti studentu praktika SEB banke, kai mes nesame tas bankas. Akivaizdu, kad tiesiog siunčiamas buvo kažkoks laiškas visiems iš eilės, net nepasivarginus įrašyti tinkamo įmonės pavadinimo. Na, akivaizdu, kad tai tikrai ta situacija, kai žmogui dar reikia labai labai daug praktikos netgi paprastame bendravime, tačiau mes visgi nesame ta pirmoji pakopa, kur išmokome rašyti laiškus, mes dirbame sudėtingesnėje plotmėje.
Kas turi šansų gauti praktikanto vietą, o kas – ne?
Nėra lengva taip vienareikšmiškai pasakyti, nes ir vientiso atsakymo nėra. Tačiau, aišku, mes tiesiog darome atranką ir priimame tuos, kurie, mūsų galva, atrodo geriausi, perspektyviausi. Studentu praktika imonese visgi neturėtų būti labdara nė iš vienos pusės. Viena vertus, negalime priimti kažkokių visiškai realybės nesuvokiančių jaunuolių, nes jie tiesiog negalės atlikti savo funkcijų čia, o rašyti paskui praktikos ataskaitas, kaip papeikimus, ne mūsų užsiėmimas. Iš kitos pusės, jeigu domina studentu praktika valstybes tarnyboje, pas mus, ar pas privačius kitus darbdavius, ir studentas tikrai yra labai profesionalus, tai mes galime jį prilyginti darbuotojui. Tikrai, pasitaiko ir taip, kad praktiką atliekantis žmogus dirba geriau, nei kažkoks tingus darbuotojas, tai svarbu. Tokiu atveju, studentas į mūsų įmonę atneša tokio azarto dvasios – visi ima stengtis labiau, kad praktikantas nepranoktų. Kartu mes suvokiame, kad tai studentas, kuris dirba tikrai gerai, ir nudirba daug darbų. Kad pastarieji nebūtų labdara mums, mes netgi mokame minimalų atlyginimą. Manau, taip elgtis turėtų visi, kurie nori vadintis gerais darbdaviais. Nesvarbu, ar tai studentu praktika teisme, ar kokioje nors įmonėje.
Kaip nusprendžiate, kuriuose priimsite? Juk laišku gaunate daug.
Visų pirma, iki mūsų ateina tie laiškai, ir pareiškimai, kad domina praktika studentams banke, mokesčių inspekcijoje ar kitoje su finansais susijusioje įmonėje. Taigi, mes skaitome žmonių laiškus, bet dažnai nieko iš jų per daug nepasakysi. Būna tokių, kuriems, supranti, galėtų būti pasiūlyta net ir praktika studentams Briuselyje, talentas matosi ir laiškuose, talento nepaslėpsi. Tai tokius dažnai priimame net be jokio pokalbio. Kitus paprastai kviečiame į interviu, norime pasikalbėti, pamatyti žmogų, įvertinti, ar jo lūkesčiai atitinka mūsiškius, ar turime galimybes vieni kitiems padėti. Pokalbis paprastai pasako, atskleidžia viską, ir daugiau kažko daryti nebeprireikia. Su studentais dėl praktikos atranka įvyksta greičiau, nei darbuotojų įdarbinimas. Juk vis dėlto, net jeigu ir priimsime tokį, kuriam dar reikia pasitempti, įmonė mūsų dėl to nenukentės.
