Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje jau ilgą laiką daugiausia užregistruojama 10-15 senumo metų automobilių. Antroje vietoje pagal registracijų skaičių lieka 1-5 metų senumo automobiliai, o trečioje 5-10 metų senumo transporto priemonės. Šie skaičiai atskleidžia Lietuvių vairuotojų įpročius ir įsitikinimus.
Pirmasis statistinio Lietuvio vairuotojo įsitikinimas – automobilis turi būti nebrangus. Pirmas vietas užimančio automobilio dalių paieška gali vykti metalo lauže, o automobilių remontas net šalia namo esančiame garaže. Žinoma, apie tai nėra giriamasi.
Automobilis yra įvaizdžio dalis. Nesvarbu, kad pajamos gali leisti nusipirkti naują vidutinės klasės automobilį, dažniau vis tiek perkami prabangesni, tačiau senesni automobiliai. Tiesa, tai ne vien tik įvaizdis. Viskas vėl atsiremia į kainą. Tokio automobilių remontas yra pigesnis. Aišku, daugeliu atveju senesni automobiliai „valgo“ daugiau degalų.
Dėl to, kad didžioji dalis parduodamų automobilių yra padėvėti yra rizika nusipirkti savo kainos neatitinkantį automobilį. Dažniausia grėsmė – iš pirmo žvilgsnio nematomi defektai, elektronikos ar variklio gedimai. Iš jų, žinoma, yra baisiausias variklio gedimas. Tokiu atveju automobilio remontas gali atsiriekti nemenką sumelę nuo jūsų sutaupytų pinigų. Taigi trečioji aksioma: „pasilik atliekamų pinigų automobilio remontui“.
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad socialinis statusas yra vienas pagrindinių laimės šaltinių. Taigi, kalbant apie automobilius, taisyklė skamba paprastai: „būtina pirkti geresnį automobilį nei vairuoja kaimynas, draugas, pažįstamas ar giminaitis“. Žinoma, ši, kaip ir visos prieš tai paminėtos taisyklės, galioja ne tik Lietuvos vairuotojams. Visa tai žmogiška ir būdinga didžiajai daliai visų pasaulio žmonių.
Pagal šiuos skaičius vis dar labiau esame panašūs į besivystančiomis vadinamas šalis. Taip jau nutiko, kad daugelyje šalių, kurių keliuose važinėja daug iš kitų šalių importuotų automobilių, automobilio amžiaus duomenys atrodo panašiai. Labai ryškiai tai matoma iš turizmo gyvenančiose Afrikos ir Azijos valstybėse. Tuo tarpu aukšto pragyvenimo lygio valstybėse galioja kitokios taisyklės. Vokietis perka automobilį visų pirmiausia žiūrėdamas į savo pajamas. Tiek kiek jis uždirba per metus, jis gali išleisti naujam, blizgančiam automobiliui.