Dantų balinimas kapomis ar kitais būdais yra viena populiariausių šiuolaikinės odontologijos teikiamų paslaugų, bet bene kiekvienas odontologas prieš balinat dantis patars juos ištiesinti. Taisyklingą skandį suformuoti padeda breketai. Apie šių atsiradimą bei vystymąsi ir papasakosiu šiame straipsnyje.
Senieji laikai
Daugelis istorikų ir mokslininkų mano, kad pirmą kartą breketai pasirodė apie 2022 – 2030 metus prieš Kristaus gimimą. Apie 350 metus prieš Kristų Hipokratas ir Aristotelis aprašė įvairius atvejus ir priemones, kurias pasitelkus galimą būtų ištiesinti dantis. Archeologai ligi šiol senovės kapavietėse atranda mumijų su metalu apvyniotais dantimis. Visgi, kai kurie atvejai neatspindi realios to meto situacijos. Pavyzdžiui etruskai kabes pritaikydavo tik po mirties, tokiu būdu jie siekė apsaugoti dantų irimą, kad pomirtiniame gyvenime žmogus galėtų jaustis patogiai su savais dantimis. Visgi ši praktika vėliau išsivystė ir metodai taikyti religinėse apeigose persikėlė į gyvųjų pasaulį.
Mūsų eros pradžioje romėnų filosofas ir fizioterapeutas Aurelius Cornelius aprašė dantų pasislinkimus spaudžiant juos pirštu. Visgi prasidėjus tamsiesiems amžiams, nesant tinkamai praktikai, dantų tiesinimas buvo tiesiog pamirštas.
18 amžius
Pirmieji „mūsų laikų“ ortodontai realius tyrimus su dantimis pradėjo tik 17 amžiuje. 1728 prancūzų odontologas Perre Fauchard išleido knygą „The Surgeon Dentist“, kurioje aprašė tobuliausius to meto dantų tiesinimo būdus, iš šios knygos mokėsi daugelis kartų. Po 26 metų pasirodo antroji panašaus pobūdžio knyga, jos autorius prancūzas Louis Bourdet buvo Prancūzijos karaliaus odontologas. Besivadovaudamas Fauchard knyga, karališkasis stomatologas paskyrė vieną skyrių dantų tiesinimo sprendimams. Jis buvo pirmasis žmogus pasiūlęs ištraukti susigrūdusius dantis, taip apsaugant žandikaulio formavimąsi. Beje, įdomu, kad to metu pacientams buvo patariama valgyti vynuoges tuo metu, kai jie nešiodavo breketus, vynuogėse esanti rūgštis padėdavo apsisaugoti nuo metalo rūdijimo.
19 amžius
Nepaisant to, kad dantų tiesinimas ir traukimas buvo pasitelkiami siekiant išlyginti likusius dantis, iki 19 amžiaus naudojami metodai nebuvo pakankamai tobuli norint pasiekti akivaizdų rezultatą. Kabių patobulėjimui įtakos turėjo ne vienas odontologas, šie žmonės sukūrė specialius prietaisus ir įrankius pagelbėjusius patobulinti esamus metodus. 19 amžius laikomas dantų tiesinimo perversmo laikotarpiu.
1819 metais Delabarre pristatė specialią vielutę dantų tiesinimui, kuri yra šiuolaikinių dantų kabių pavyzdys. 1843 metas Maynard pristatė tamprias gumutes. Po to 1850 metais Tucker pirmasis supjaustė guminę šlangą ir šiuos žiedus panaudojo odontologijoje. Stomatologas, artistas, dailininkas, skulptorius Norman W. Kingsley 1858 metais parašė pirmąjį savo straipsnį ortodontijos tema, o 1880 metais išleido knygą, skirtą deformuotų dantų gydymui „Treatise on Oral Deformities“.
20 amžius
Praėjusio amžiaus pradžioje, Amerikoje, dantų deformacijoms buvo įvesta speciali klasifikacija, I klasė, II klasė ir t.t. Ši klasifikacija yra tebenaudojama ir dabar, jos pagalba galima apibūdinti kokioje situacijoje yra tam tikras dantis, į kurią pusę jis pakrypęs ir kaip visi dantys atrodo kartu. Angle buvo vienas pirmųjų 20 ortodontų, siekusių supaprastinti iki tol naudotus įrengimus ir įrankius. Jis įkūrė pirmąją ortodontų mokyklą, vėliau koledžą, 1901 metas įkūrė Amerikos Ortodontijos Asociaciją. 1907 metais pradėjo leisti ortodontijai skirtą žurnalą.
Galiausiai galima paminėti, kad 20 amžiaus pradžioje buvo išleista ir pirmoji vaikų ortodontijos knyga.
Taigi šiais laikais dantis gražesniais gali paversti ne tik dantų balinimas kapomis. Estetinei odontologijai tai pat svarbu ir taisyklingas dantų skandis. Be to tvarkingas skandis palengvina maisto kramtymą.
