Nuo 2013 metų visi žydrojo ekrano mėgėjai buvo priversti įsigyti reikiamus priedėlius – skaitmenine televizija nuo šiol yra ir Lietuvoje. Atjungus analoginį televizijos ryšį, ir ėmus transliuoti skaitmenine programą, pakito ir televizijos vartotojų rodikliai. Kol kas tyrimų bendrovės tikina, jog nustatyti galutinį klientų pasiskirstymą dar yra gana sunku, tačiau pagrindinės tendencijos, kas renkasi televizija, o kas nuo šių metų jos atsisako, jau ryškėja.
Ryškėja jaunų žmonių kategorija
Sociologų tvirtinimu, atsiranda naujai besiformuojanti vidutinioji jaunų žmonių klasė (jaunų: nuo 25 iki 35 m. amžiaus),kitaip vadinama – miesto buržuazija. Jai skaitmenine televizija nebeaktualu, nes šis naujos tvarkos įvedimas kaip tik suteikia galimybę atsiskirti, ir priimti pagaliau sprendimą, kaip paskirstyti savo laisvalaikį.
„Jauni žmonės kartais tvirtina, kad skaitmenine, ar analoginė, ne taip svarbu, tačiau televizija jiems darosi nebepatraukli. Šie žmonės dažnai ima propaguoti kažkokias antikapitalistines idėjas, jie lanko teatrą, kino sales, vaikšto konferencijas, daug ką mėgsta išmėginti gyvai. To, ko jiems nebesuteikia skaitmenine televizija, jie gauna susiradę internete. Įdomi kategorija, labai vertinanti savo laiką. Iš dalies, televizijos tikslas turėtų būti pakelti laidų kokybę, pagerinti apskritai rodomų dalykų vertę, ir susigrąžinti šią vartotojų kategoriją, nes ji yra gana moki ir protinga“, – teigia tyrimą atlikusi bendrovė, vertinusi, kaip skaitmenine televizija įtakojo klientų apsisprendimą žiūrėti, ar nebežiūrėti televizorių.
Daugumoms tai tebėra reikalinga
Tačiau, nors ir atsirado nedidelė kategorija jaunų žmonių, kurie sakosi esą sąmoningai atsisako bet kokio priklausymo, ir skaitmeninė televizija pas juos nebereikalinga, tebėra daugybė žmonių, kuriems tai tiesiog būtinybė.
„Vis dar yra ta pati labai didelė kategorija žmonių, kuri kaip žiūrėjo, taip ir dabar žiūri savo spalvotą dėžę namuose. Juk vyresnio amžių žmonės, ne taip gerai moka naudotis kompiuteriu, kad jiems patogi būtų skaitmenine televizija internetu. Jie nenori pokyčių, jie nori, kad viskas būtų kaip buvę – grįžti namo, pasidarai valgyti, ir žiūri tai, ką rodo. Todėl būtent jie ir yra ta masė, kuri sudarė didžiąją pirkėjų dalį, kurios dėka skaitmenine televizija priedelis tapo labai perkamu dalyku bet kurioje elektronikos supermarketu“, – teigia tyrimų bendrovės atstovas.
Užsienyje televiziją žiūri beveik visi
Laidų prodiuseris Andrius P. sako, kad reikėtų galvoti ne apie tai, kaip skirstosi tos žmonių kategorijos, o apie tai, kaip tikslingai išnaudoti eterį, kaip ugdyti žmonių protą ir kultūrą. Tai galima pastebėti sekant kitų valstybių pavyzdžiu.
„Nesuklysiu sakydamas, kad tik pas mus palydovine televizija privertė taip pamąstyti, ar visi viską čia daro gerai. Juk užsienyje, vakaruose, niekam nekyla minties kažkodėl atsisakyti šio puikaus žinių ir pramogų šaltinio. Skaitmeninė televizija „Gala“ ir dabar gali parodyti daug protingų laidų, tačiau visada yra labai prastų kanalų. Reikia džiaugtis, kad žmonės supranta, kad skaitmenine televizija nuo 2012 tampanti brangiu malonumu ir toliau teberodys tas pačias programas.
Reikia taip pat džiaugtis, kad žmonės parodo savo apsisprendimą – jiems reikia gerų, protingų, įdomių laidų, kurias ir turėtų transliuoti skaitmenine televizija. Dazniai gali siųsti ir dovanas, ne tik šlamštą. Tai, beje, yra ne mano mintis, o vieno iš žmonių, neseniai atsisakiusių šio malonumo savo namuose,“ – pasakoja Andrius P.
Tiekėjai primena, kad norint, kad veiktų skaitmenine televizija, siustuvai turi reaguoti su priedėliais, kuriuos galima įsigyti elektronikos, technikos parduotuvėse. Taip pat primenama, kad skaitmenine televizija Panevezyje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visuose kituose didžiuosiuose miestuose bus įrengiama tuo pačiu metu, kaip ir mažose šalies gyvenvietėse.