Depresija: nematoma ir paslaptinga, sunkiai išgydoma liga
Fizinės ligos ir sužeidimai dažnam atrodo itin baisūs ir bauginantys. Tačiau gydant šias ligas ir medikai, ir pacientas mato ir tiksliai supranta, kokią vietą gydyti. Kur kas sudėtingesnės psichologinės ligos ir negalavimai. Depresija – viena sunkiausių šių laikų psichologinių ligų, nuo kurios šiandien kenčia labai didelis kiekis viso pasaulio žmonių.
Nepaveldima liga
Depresija – tai liga, kuri vystosi iš lėto ir atsiranda dėl labai skirtingų priežasčių. Susirgimą ja gali lemti sunkus emocinis smūgis, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, darbo netekimas, arba lėtai besivystantis nusivylimas gyvenimu, žmonių šilumos trūkumas, nepasitenkinimas darbo vieta, nuolatinis stresas ir panašiai. Be to, šią ligą patiria ir dažnai jauna mama pogimdyviniu laikotarpiu, tačiau paprastai praėjus vieneriems ar dvejiems metams po gimdymo, liga pasitraukia. Depresija nėra paveldima ir genuose užkoduota liga. Žmogus gali gimti tik su polinkiu į pesimizmą ir liūdesį, o tai palaipsniui iššaukia depresiją.
Pirmi simptomai – nuolatinis liūdesys ir irzlumas
Depresija prasideda nuo dažno liūdesio, nenoro eiti iš namų, susitikti su žmonėmis. Užsidarymas ir izoliacija gali būti pirmosios depresijos stadijos ženklu. Vėliau nuolat pradedamas jausti nerimas, kankina nemiga, nejaučiamas apetitas. Depresija simptomai gali pasireikšti alkoholizmu, narkotikų vartojimu ir vesti į savižudybę. Blogiausias šios ligos aspektas yra tai, kad retas ligonis supranta, kas vyksta su jo organizmu ir mano, jog tai tiesiog nuotaikos nebuvimas. Pacientai yra linkę tiesiog kaltinti aplinką, tačiau nebandyti spręsti vidinių problemų. Vis dėlto jaučiant nuolatinį irzlumą ir liūdesį, būtina apsilankyti pas psichologą, kuris padės išsiaiškinti to priežastį ir pasiūlys galimus sprendimus. Jei ir suprasite, kad tai – tiesiog sunkus laikotarpis, psichologas padės jį išgyventi.
Slopinantys vaistai
Depresijos gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Dažniausiai jis susideda iš lankymųsi pas psichologą, artimųjų pastangų bei nuolatinio darbo su savimi bei savo savijauta. Sunkesnėse depresijos formose medikų rekomenduojami antidepresantai. Vis dėlto svarbu žinoti, jog šie vaistai nuo depresijos sukelia priklausomybę. Jie veikia slopinamai ir ne gydo turimas problemas, o jas tiesiog malšina. Nuo antidepresantų žmogus būna kur kas ramesnis, ne taip jautriai reaguoja į aplinką. Tačiau net ir gaudami medikų rekomendaciją vartoti antidepresantus, pacientai turėtų gerai pagalvoti, ar tai daryti iš tiesų verta, nes šių vaistų poveikis yra labiau neigiamas nei teigiamas.
Sudėtingos komplikacijos
Negydoma depresija gali komplikuotis į kur kas sudėtingesnes psichologines ligas. Viena jų – šizofrenija. Depresija yra sąmoninga būsena, kai žmogus supranta aplinką, geba mąstyti. Susirgus šizofrenija, žmogaus protas pakrinka, jis sudėtingai suvokia situacijas, negeba racionaliai mąstyti. Šizofrenija išsivysto ne visiems, tačiau ją lemia depresijos negydymas ir pastangų pasveikti nebuvimas. Dar viena šios ligos komplikacija – depresija su psichoze. Ši liga pasireiškia visais išvardintais simptomais, tačiau retkarčiais ir kuo toliau, tuo dažniau žmogų ištinka psichozės. Jų metu ligonis negali blaiviai mąstyti, gali pasidaryti agresyvus, imti rėkti ir mėtyti daiktus. Ši ligos forma yra pavojinga ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems. Komplikacijos dažnai pasireiškia ir tais atvejais, kai liga nuolat progresuoja. Viena sudėtingiausių ir pavojingiausių jos formų – depresija nestumo metu. Laukiantis ši liga gali neigiamai paveikti ir iššaukti komplikacijų ne tik mamai, bet ir jos organizme augančiam vaisiui. Depresija gali tapti priešlaikinio gimdymo ar net apsigimimų priežastimi.
