Kompiuteriai / internetas

Duomenų Kaupikliai

Nekartą parduotuvėje esame pastebėję prie lentynų stovinčius darbuotojus, kurie rankose laiko aparatėlius ir deda juos prie prekių brūkšninių. Šie prietaisai vadinami duomenų kaupikliais. Pagrindinė jų paskirtis skaičiuoti ir kaupti informaciją apie gaminius bei perduoti ją į centrinį serverį apdorojimui.

Duomenų kaupiklių rūšių rinkoje yra labai įvairių. Skiriasi jie savo paskirtimi, dydžiu, galimybėmis, komplektacija. Tačiau techninės charakteristikos daugelio duomenų kaupiklių turi panašumų, gali skirtis tik versijos ar atminties dydis. Kiekvienas duomenų kaupiklis turi operacinę sistemą, procesorių, atmintį, ekraną, klaviatūrą, bateriją, kuri yra pakraunama ir gali laikyti apie 10 valandų priklausomai nuo kaupiklio paskirties ir dydžio.

Yra duomenų kaupiklių, kurie atsparūs daugkartiniam kritimui ir vandeniui. Į kaupiklio standartinį komplektą patenka pats kaupiklis, baterija, gali būti pridedamas plastikinis pieštukas, dirželis rankai, brūkšninių kodų skaitytuvas, WLAN, pirštų antspaudų skaitytuvas. Kai kuriuose modeliuose yra ir kamera. Žinoma, tokia komplektacija nėra taisyklė. Duomenų kaupiklių rūšių yra labai daug, todėl kiekvienas renkasi pagal jam reikiamą atlikti darbą. Skiriasi kaupiklių operacinės sistemos, procesoriaus galingumas, atminties dydis, ekrano geba, klaviatūroje esančių mygtukų skaičius, baterijos laikymo ir pakrovimo laikas. Vartotojai gali rinkti duomenų kaupiklius su liečiamaisiais ekranais arba paprastus variantus, valdomus tik mygtukų pagalbą. Duomenų kaupiklių darbas apibrėžiamas ir darbine temperatūra, kuri svyruoja nuo minus 20 iki plius 50 laipsnių.

Duomenų kaupikliai dažniausiai skirti prekybos ir paslaugų sektoriams: sandėliams, logistikos centrams, mažmeniniai ir didmeniniai prekybai. Kaupiklius naudoja pramonės įmonės, įvairūs servisai. Be paminėtinų sričių su duomenų kaupikliais dirbą ir GIS įmonės bei meteorologai. Duomenų kaupikliai padeda surinkti svarbią informaciją iš tam tikrų vietovių, meteorologinių aikštelių, stebėjimo punktų. Tada informacija siunčiama į pagrindinius serverius bevielio interneto ryšiu, kur yra apdorojama, rūšiuojama ir skirstoma.