Dalykai, kuriuos būtina žinoti apie mokesčius už elektrą
Lietuvoje yra gana įprasta skųstis per dideliais mokesčiais. Ar tai visiškai nuo pačių gyventojų nepriklausantis dalykas? Žinoma,
- Elektros kaina
nėra pačių žmonių koreguojamas dydis. Ji priklauso nuo tarifų, tarifų planų. Juos, savo ruožtu, lemia ekonominė ir politinė šalies situacija. Sakoma, kad štai,elektros kaina norvegijoje yra mažesnė, o lietuvius esą norima galutinai „nuvaryti į bankrotą“. Kur kas absurdiškiau skamba teiginys, kad, pavyzdžiui, elektros kaina utenoje yra mažesnė už elektros kaina klaipedoje. Pasirodo, nesame pakankamai informuoti apie tai, už ką mokame, ir kodėl mokame būtent tiek, o ne mažiau ar daugiau. Kad neliktų neaiškumų, būtina išsiaiškinti keletą dalykų: kas lemia elektros kaina, kokie konkrečiai yra elektros tarifai Lietuvoje, ar įmanoma sutaupyti mokesčių kaina, o, jei taip, kaip tai padaryti?
Tarifų dydžiai
Gali būti sunku tuo patikėti, tačiau vis dar atsiranda žmonių, įsitikinusių, kad elektros kaina biržoje yra mažesnė už tą, kurią moka namuose gyvenantys Lietuvos piliečiai. Tokie gandai neturi jokio pagrindo. Elektros kaina yra vienoda visur: darbo biržoje, ligoninėje, butuose, Vilniuje, Telšiuose, Palangoje ir Prienuose. Elektros kaina kaune visiškai sutampa su ta suma, kurią už išnaudotą kilovatvalandę moka Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai. Trumpai tariant – kaina yra lemiama tarifų. Egzistuoja dviejų laiko zonų tarifai: dienos ir nakties bei savaitgalio dienų. Dienos tarifas yra skaičiuojamas už elektrą, išnaudotą nuo 7 valandos ryto iki 23 valandos vakaro, nuo pirmadienio iki penktadienio (imtinai). Nakties tarifas yra skaičiuojamas už energijos kiekį, išnaudojamą tarp 23 valandos vakaro ir 7 valandos ryto. Šeštadieniais ir sekmadieniais tarifas sutampa su naktiniu – tada visą parą už elektrą mokame 38,4 cento už kilovatvalandę. Dieninis tarifas – 51,3 cento už vieną kilovatvalandę. Būtent šie dydžiai iš esmės lemia mokestį už elektros energiją. Akivaizdu, kad kainai miestas ar konkretesnė vieta įtakos neturi.
Taupymas mažina mokesčius
Tiesa tokia, kad elektros kaina lietuvoje kinta. Tačiau teigti, kad mokesčių dydžiui įtaką turi vien besikeičiantys tarifų dydžiai, nebūtų visai teisinga. Suprantama, pakilusi elektros kaina 2014 metais lems didesnes pinigų sumas, kurias teks atiduoti už sunaudotą elektrą. Vis dėlto, mokesčių dydį galima koreguoti ir taupant patiems. Reikia pripažinti, kad statistiniuose namuose elektra yra atidžiai taupoma retai. Sunku pasakyti, kokios yra to priežastys. Žinoma, vienas iš variantų – sąmoningumo trūkumas. Nedažnai susimąstome, kokiais būdais galime prisidėti prie to, kad būtų išnaudota kuo mažiau energijos. Elektros kaina gąsdina, tačiau nepakankamai, kad būtų imtasi rimtų priemonių iš esmės pakeisti mokesčių, atiduodamų už elektrą, dydį. O taupyti galima pradėti nuo pačių paprasčiausių dalykų. Pagalvokime, kiek valandų per dieną namuose būna įjungtas televizorius. Juk jis, kaip ir bet koks kitas prietaisas, naudoja energiją. Jis dažnai namuose veikia net ir tada, kai gyventojai būna kitame kambaryje. Paprastas būdas sutaupyti – daiktus laikyti įjungtus į elektrą tik tuomet, kai jais iš tiesų naudojamės. Lygiai tas pats galioja ir šviesai. Išeinant iš vienos patalpos į kitą, reikėtų išjungti ir nepalikti šviesos, net jei ir planuojame greitai grįžti. Žinoma, egzistuojanti ir vis populiarėjanti alternatyva yra energiją taupančios lemputės. Jas naudoti pradėję žmonės pastebi, kad mokesčiai už elektrą žymiai tampa mažesni. Patarimų, kaip sutaupyti energiją, yra daug. Internete, įvairiuose lankstinukuose, ekologiško gyvenimo vadovuose pilna idėjų, kaip padaryti, kad elektros kaina nebūtų tokia gąsdinanti. Viskas, ko reikia, pasinaudoti išmintingais patarimais.