Lietuvoje kardiologija yra sritis, labai svarbi didelei daliai gyventojų. Juk kaip tik širdies ligos, širdies veiklos, kraujagyslių sutrikimai tampa labai dažna ilgalaike problema, taip pat ir daugybės mirčių priežastimi. Taigi, vienas kardiologijos centras Vilniuje sutiko papasakoti, kokių nusiskundimų būna dažnai, dėl ko žmonės kreipiasi į gydytojus, ir kaip būtų galima apsisaugoti nuo ligų kur kas anksčiau, nei ima reikštis pirmieji žalingo gyvenimo būdo padariniai.
Papasakokite, su kokiomis problemomis dažniausiai pacientams tenka varstyti duris tokių įstaigų kaip širdies klinikos ir kardiologijos centras?
Lietuvoje yra išties yra didelis skaičius žmonių, kurie turi būtent širdies sveikatos problemų. Nors yra vykdoma nemažai įvairių prevencijų ir netgi akcijų jau nuo mažų dienų raginančių gyventi sveikai, šaliai gana sunku kovoti su širdies ligų rizikomis. Pas mus kardiologija paprastai yra susijusi ne su kokiomis nors įgimtomis išeminėmis ligomis, o su tokiomis, kokios atsiranda išprovokuotos gyvenimo būdo. Kitaip tariant, ne įgimtos, bet įgytos. Tai yra tikrai nemalonus dalykas. Aš ir pats dažnai galvoju – juk jeigu žmonės gyventų truputį sveikiau, maitintųsi truputį geriau, tai tuomet ir kardiologijos centras nebūtų taip pilnas žmonių.
Daugybė vyrų ir moterų patiria širdies infarktą ir dėl to baigiasi jų gyvenimas arba bent jau labai apriboja jų tolimesnę veiklą. Vertinu tai kaip labai blogą faktą. Paprastai pirmiausiai sutrinka širdies veikla, atsiranda ritmo sutrikimų, padidėja spaudimas. Tai jau yra simptomai, rodantys, kad vėliau gali būti ir pačių didžiausių kitų problemų. Taip pat ne visiškai tiesiogiai su širdimi susiję, bet labiau su kraujotaka, yra giliųjų venų trombozė. Kuri taip pat yra itin dažnas reiškinys, irgi galintis sukelti infarktą, insultą ir kitus baisius padarinius. Geriau jau, kad lietuviška kardiologija apsiribotų su mažesniais sergančiųjų skaičiais, tačiau visgi jų yra labai daug.
O kaip yra gydomos tos ligos, kai jos jau pasireiškia?
Na, kai jau yra labai sudėtinga situacija, tai kardiologas turi skirti vaistus. Tarkime, jeigu yra trombozė, tai skiriami tam tikri antikoguliantai, kurie tirpdo krešulį. Deja, Lietuvoje vien dėl ekonominės situacijos negalime skirti tų vaistų, kurie būtų patys efektyviausi. Pabandyk paprastam vidutinę algą gaunančiam žmogui skirti gerti vaistus, kurių mėnesiui kaina yra keli šimtai litų – tikrai žmogų dar greičiau infarktas gali ištikti vien nuo tokios žinios. Todėl dažnai skiriame alternatyvius pigesnius vaistus, deja, turinčius nemažai šalutinių poveikių. Jeigu problema yra kitur, tarkime, didelis spaudimas, tai skiriame vaistus nuo spaudimo. O šiaip visada visiems būna tas pats patarimas: pasistengti susireguliuoti mitybą, daugiau judėti, ir numesti antsvorį, jeigu tokio yra.
Prakalbote apie sveiką mitybą ir sportą. Ar tiesa, kad visos ligos nuo blogo gyvenimo būdo?
Na, kai žinai, kas yra kardiologija, tai negali taip lengvabūdiškai sutikti su tokiu teiginiu. Tikrai ne visos ligos yra mūsų gyvenimo būdo rezultatas. Labai daug dalykų, kuriuos darome, prie nieko išvis nepriveda, nedaro jokios įtakos. Žmones užklumpa ligos dėl įvairių priežasčių, dėl prigimtinių polinkių. Visgi, širdies ligos, ypač aukšto chlesterolio atvejis yra tai, kas verčia žmones labai stipriai koreguoti gyvenimo būdą. Širdies ligoms įtaką tikrai daro gyvenimo būdas. Ypač riebi, nesveika, kaloringa mityba bei nepakankamas judrumas. Tai yra tiesiog peilis širdies sveikatai. Štai japonai, valgantys žuvį vietoje mėsos, daugiau judantys, yra tie, kurie serga širdies ligomis ženkliai rečiau.