Dirbant žiemą lauke, šaltose ir drėgnose patalpose, galima nušalti rankas.Greičiau nušąlama stovint šaltame vandenyje, sniege negu judant. „Sausas” šaltis mažiau pavojingas negu „drėgna” žema temperatūra. Nušalti skatina įvairūs veiksniai. Jie gali veikti visą organizmą,” pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, arba tam tikras kūno dalis, pavyzdžiui, ankšti batai spausti kojas.Nušalusias vietas niežti, jos trūkinėja, skausmingos.- Tačiau ilgainiui tai praeina, ir išlieka tik padidėjęs jautrumas šalčiui.
Nužvarbsta jautrūs šalčiui žmonės, kai yra žema temperatūra. Nuožvarba — tai į tešlą panašus mėlynas arba mėlynai raudonas odos pabrinkimas. Jis būna plokščias, be ryškių ribų. Pabrinkusią vietą skauda,.ypač šilumoje. Sis negalavimas trunka ilgai, paūmėja žiemą, riet kai nelabai šalta, taip pat pavasarį, kai atšyla. Vasarą nuožvarba kartais visiškai pradingsta. Nužvarbusios rankos paprastai būna mėlynos ir šaltos, dažnai ir drėgnos.
Kaip nenušalti ir nenužvarbti per šalčius? Einant pasivaikščioti, pakanka užsimauti laisvas pirštines arba rankas sukišti į vėl madingą movą („muftą”). Dirbant lauke, būtina užsimauti dvi poras pirštinių, visiškai uždengiančių plaštaką. Jeigu pirštai turi būti nuogi, pirštines galima nukirpti, kad pirštai liktų tik pusiau pridengti. Gerai saugo rankas nuo šalčio po pirštine užmauti 10— 12 cm pločio kailiniai rankogaliai. Tada kraujas lengviau patenka j pirštus.Rankų kraujo apytaką gerina karšto ir šalto (pakaitomis) vandens vonelės. Naudinga į jas įdėti vaistažolių. Į karštą vonelę dedama ajerų šaknų ir mėtų antpilo (2 valgomieji šaukštai vaistažolių mišinio 1 1 vandene), į šaltą — ąžuolo žievės nuoviro (1 valgomasis šaukštas 1 1 vandens).
Plaštakos iš pradžių paneriamos į karštą vandenį (apie 30 sekundžių), paskui į šaltą. Taip kartojama 10—20 kartų ir baigiama Šalto vandens vonele. Nušluostytos rankos tepamos tepalu nuo nušalimo arba kamparo tepalu. Šias procedūras geriausiai atlikti vakare. Vasarą nušalusias rankas reikia kuo ilgiau kaitinti saulėje.Ryškų nušalimą pavasarį ir rudenį reikia profilaktiškai gydyti fizioterapijos skyriuje arba kosmetikos kabinete guess kvepalai, (nušalusios vietos kaitinamos, masažuojamos, dedami parafino kompresai ir kt.).Reikia nepamiršti, kad šaltose patalpose ir šaltyje negalima rūkyti. Nuo nikotino susiaurėja viso organizmo kraujagyslės, o tai, esant žemai temperatūrai, papildomai trikdo kraujotaką, ypač pirštų. Nepatariama „šildytis” ir alkoholiu.
Prakaituojančioms rankoms naudingos ąžuolo žievės nuoviro arba dilgėlių ir šalavijų antpilo vonelės. Delnus galima tepti skysčiu nuo prakaitavimo. Jeigu šios paprastos priemonės nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją, nes didelį prakaitavimą gali sukelti nervinės būsenos ar kitos ligos.
