Kūčių vakarienė — tai lyg ritualinė puota, vienybės, pagarbos vieni kitiems šventė. Prie stalo susirenka visa šeima, kartais
bendrai vakarieniauja kelios šeimos, kviečiami giminės, kaimynai. Buvo tikima, kad šioje šventėje kalėdų patiekalai yra skanaujami ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų.
Prieš Kūčias stengiamasi apsišvarinti namuose, išsiskalbti, išsiprausti. Kūčių patiekalai valgomi vėlai, užbaigus namų ruošą. Vyriausias šeimos žmogus, dažniausiai tėvas, su degančia šventinta žvake apeina namus, kiemą, tvartą, biteles, kitas patalpas,
lyg kviesdamas protėvių, senelių vėles prie bendro stalo. (Dažniausiai jiems irgi būdavo dedamos lėkštelės, o į jas pastatydavo degančias žvakutes.)
Stalas, ant kurio paklota šieno, uždengtas balta staltiese. Kūčios prasidėdavo malda. Visi atsistodavo. Maldą kalbėdavo šeimos galva (dažniausiai tėvas), kai kur — visi valgantieji arba kiekvienas melsdavosi tyliai.
Po maldos tėvas imdavo plotkelę (kalėdaitį) ir duodavo jos atsilaužti kitiems linkėdamas sveikatos, gerų ir derlingų metų,
džiaugsmingų dienų, laimės. Po to valgydavo Kūčių patiekalus. Jų ant Kūčių stalo turėdavo būti ne mažiau kaip dvylika (kiekvienam mėnesiui). Gali būti ir daugiau. Valgius į savo lėkštutes pradėdavo dėtis vyresnieji, po to — vaikai.
Valgių būdavo įvairių: karštų troškintų kopūstų su grybais, silkėmis ir karštomis bulvėmis, silkių, keptų ar kitaip paruoštų
žuvų, aguonų ar kanapių su bulvių koše, įvairių kisielių, kompotų ir kitokių.
Po vakarienės visi trumpai pasimelsdavo. Po to prasidėdavo būrimas: ar bus geras derlius, ar bus „poriniai“ metai, t. y. mer gaitės burdavo ar ištekės, o vaikinai — ar suras nuotaką. Labai mėgstamas buvo būrimas — ką man laimė lems?
Į dubenį pripildavo vandens. Skardinėje dėžutėje ištirpydavo vaško ir šaukštu pildavo į vandenį. Vandenyje susidarydavo kokia
nors figūra: paukštis,— vadinasi, išskris iš namų, gėlė — bus gražus gyvenimas, knyga — seksis moksle ir kt. Visi juokaudavo,
būdavo smagūs iki išnaktų.
Stalo nenurinkdavo. Jį tvarkydavo iš ryto tie, kurie likdavo namie, nes dauguma išskubėdavo, kas važiuotas, kas pėsčias, į Bernelių mišias.
Likusieji namuose nudengdavo stalą. Šieną išdalydavo gyvuliams ir ruošdavo Kalėdų pusryčius. Dalis kūčių patiekalų būdavo panaudojami kaip kalėdų patiekalai.
