Apskritai paprasto žmogaus sąmonės lygmuo yra ganėtinai žemas. Puoselėdamas netikras viltis ir iliuzijas jis gyvena tarsi vergas, skendi neišmanymo liūne, patiria džiaugsmą ir liūdesį, sėkmę ir nesėkmę, meilę ir skausmą, tačiau iš tikrųjų savęs nepažįsta. Didžioji žmonijos dalis vergauja savo pojūčiams. Pasidavę pojūčiams ir aistrai žmonės daro klaidas, dėl kurių paskui gailisi. Manydami, kad jusliniai malonumai suteiks ramybę, laimę ir visatvę, jie apsigauna. Normalu, kad žmogus per fizinį patyrimą nori atskleisti gamtos paslaptis. Tačiau fiziniai patyrimai laikini, paviršutiniški ir iliuziniai, nes pojūčiai riboti. Be abejo, materialaus pasaulio žinios padeda siekiant materialių tikslų, tačiau jos nė kiek nenaudingos ieškant tikrojo gyvenimo tikslo.
Šiuolaikinis mokslas sukuria patogumus, palengvina gyvenimą ir sudaro galimybes įdomiau leisti laisvalaikį, tačiau jis anaiptol nesuteikia žmogui dvasinės ramybės. Pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie materialiai visapusiškai apsirūpinę, tačiau vis tiek nėra laimingi, jie visada neramūs ir kenčiantys.
Gyvenimo tikslą galima suvokti tik pasineriant į sielos gelmes, išgyvenant dvasinius patyrimus, puoselėjant viltį, ugdant tikėjimą, dvasinę ramybę ir išmintį. Tik dvasinio lygmens patyrimai yra tikri bei ilgalaikiai, nes pakilus į tokį lygmenį dingsta visos iliuzijos ir išryškėja tikroji, nepaprastai graži tiesa.
Negalima dulkėtame veidrodyje ar drumzliname vandenyje pamatyti savo atvaizdo. Paprasto žmogaus sielą taip pat dengia neišmanymas, iliuzija ir egoizmas.
Įvairios jogos rūšys padeda žmogui nutraukti neišmanymo ir iliuzijos šydą, kad jo sieloje atsispindėtų Aukščiausioji Tikrovė.
Žodis „joga” kilęs iš sanskrito kalbos žodžio šaknies yug, kuri reiškia susijungimą. Šiuo žodžiu vadinamas „žemesniosios žmogaus prigimties susijungimas su aukštesniąja prigimtimi ir aukštesniosios prigimties vadovavimas žemesniajai” arba „susiliejimas su Siela”. Jis taip pat reiškia „susivienijimą su Visuotine Dvasia ir išsivadavimą iš skausmo bei kančios”.
„Tas, kuris pasinėręs į savo dvasines gelmes, išmoksta kontroliuoti protą, intelektą ir ego, patiria visatvę ir vidinę palaimą, nes jos yra aukščiau menkų pojūčių ir proto”.
Bhagavad Gita
Didieji Indijos išminčiai ištobulino keletą metodų, skirtų įvairiems temperamentams, kad visi žmonės, ugdydami protinius ir fizinius gebėjimus, galėtų pasiekti tikslą. Tie metodai atrodo skirtingi, tačiau jų visų tikslas toks pat: Sielos nušvitimas. Praktikuojamos visos jogos rūšys daugiau ar mažiau persipina. Svarbiausia – visos jogos moko save drausminti ir kontroliuoti, nes be drausmės ir kontrolės tie metodai netenka prasmės.
