Pirmieji mokesčiai buvo pradėti mokėti dar 4500 m. pr. Kr. Ir šis „išradimas“ išliko iki šių dienų. Dėl mokesčių žmonės skundėsi jau senovėje, mes dabar irgi skundžiamės ir turbūt mūsų vaikai bei anūkai skųsis. Tačiau žiūrint istoriškai, dabartinė karta moka tikrai mažiau mokesčių, negu jų reikėdavo mokėti anksčiau. Ir senovėje tikrai nebuvo tokios galimybės, kaip mokesčių grąžinimas UK ar kitose šalyse.
Šio straipsnio pirmoje dalyje pabandysiu jus supažindinti su keisčiausiais, kartais net labai juokingais mokesčiais, kokie kada nors egzistavo.
Senovės Egipte aliejaus virimas buvo apmokestintas. Jau apmokestintą aliejų jie dar turėjo nusipirkti ir faraono, kadangi aliejaus virimas priklausė jo monopolijai.
I a. po Kr., romėnų imperatorius Vaspasianas įsakė apmokestinti šlapimą. Tuo istoriniu laikotarpiu šlapimas buvo naudojamas kaip medžiaga rauginti kailiams ir skalbti rūbams. Todėl tie kailiadirbiai, kurie supirkdavo šlapimą iš žmonių buvo apmokestinti. Iš čia atsirado daugeliui gerai žinomas posakis „Pinigai nekvepia“ (Pecunia non olet).
Senovės Romoje vergų paleidimas po daugelio metų kokybiško darbo ar išsipirkus už tam tikrą mokestį nebuvo įprastas reiškinys. Priešingai, vergai turėdavo netgi susimokėti savo „šeimininkams“, kadangi jie jiems būdavo suteikiama nuolatinė darbo vieta. Jeigu vergas vis dėlto išsipirkdavo, jis Romėnų vyriausybei turėdavo mokėti laisvės mokestį. Lyginant su šiomis dienomis, tai atrodo labai nesąžininga, nes daugelyje valstybių, ypač UK, žmonėms, netekusiems darbo yra suteikiamos pašalpos UK, o anuomet reikėjo už bedarbystę susimokėti.
Viduramžiais daugelis Europos vyriausybių buvo įvedę muilo mokestį. Kai kuriose šalyse šis mokestis išliko labai ilgai. Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje šis mokestis egzistavo iki 1835 m.
Karalius Henris I leido riteriams atsisakyti savo pareigų kovoti karuose už tam tikrą mokestį, kuris buvo vadinamas skydo mokesčiu. Iš pradžių šis mokestis nebuvo didelis, tačiau vėliau, kai į valdžią atėjo karalius Džonas, jis padidino šį mokestį 300 %. Kai kurie istorikai teigia, kad būtent šio mokesčio toks išaugimas paskatino priimti Didžiąją Chartiją, kuri apribojo karalių galią.
Oliveris Kromvelis įvedė mokestį savo oponentams (rojalistams). Jie turėjo sumokėti 1/10 savo turto. Tuos pinigus Kromvelis panaudojo savo diktatoriškų veiklų vykdymui prieš rojalistus.
XVI a. pr. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas mokestis už žaidimą kortomis. 1710 metais Anglijos vyriausybė šį mokestį labai padidino. Jis galiojo ir žaidžiant kauliukais. Šis mokesčio padidinimas paskatino sukčiauti žaidžiant kortomis, kad tik nereikėtų mokėti šio mokesčio. Mokestis už žaidimą kortomis buvo panaikintas tik 1960 m.
1660 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas židinio mokestis. Tuomet žmonės įsigudrino ir židinius užmaskuodavo padarydami sienelę iš plytų, kad tik nereikėtų mokėtį mokesčių. Jis buvo panaikintas 1689 m.
1696 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas langų mokestis. Namo šeimininkai buvo apmokestinami pagal tai, kiek jų namas turėdavo langų. Tuo metu išpopuliarėjo namai su labai mažai langų, kad tik kuo mažiau reikėtų mokėti mokesčių Anglijos vyriausybei. Einant laikui, langų sumažinimas namuose tapo daugelio sveikatos problemų priežastimi, todėl 1851 m. jis buvo panaikintas.
Daugiau keistų mokesčių bus apžvelgta kitame straipsnyje. Kaip matote, jūs gyvenate tikrai gerais laikais, kur nereikia mokėti už azartinius žaidimus, langus ar net šlapimą. Iš tikrųjų daugelyje šalių mokesčių sistemos yra tikrai gerai sutvarkytos. Pavyzdys gali būti šių dienų Jungtinė Karalystė (turbūt pasimokiusi iš savo nesėkmingos mokesčių istorijos). Tiek mokesčių grąžinimas UK, tiek suteikiamos pašalpos UK yra tikrai geros. Šiais laikais valstybė ne tik atima, bet ir duoda.
