Apie komiksus ir knygas
Nors Lietuvoje komiksai dar tebėra naujiena, jau yra pasirodę kelios tokios knygos, kuriose pasakojimas mezgamas ne tik žodžiais, bet ir vaizdais. Įdomu, kad daugybėje pasaulio šalių komiksai yra neatsiejama kultūros dalis. Kartais atrodo, kad šiais laikais vien dėl internete plintančių vadinamų „memsų“, tai yra, trumpų komiksų, populiarėja ir šis pieštų paveikslėlių žanras.
Anksčiau buvo žinomos tik tokios knygos kaip „Donaldas ir kiti“, taip pat linksmai istoriją vaizdavusi knygelių serija. Vis dėlto, 2007 buvo išleista dviem dalimis, dvi knygos „Sin city“ komiksų vertimo, tai buvo komiksai „Nuodėmių miestas“. Šioje istorijoje vaizduojama kriminalinis siužetas. Vienas vyras labai myli vieną moterį, tačiau ši yra nužudoma – todėl prasideda kvapą gniaužiančios paieškos, prasideda puikus detektyvinis siužetas. Žiūrovo akį glosto šios knygos puslapiuose piešiamos kelių spalvų, didoko formato figūros. Išlakiai brėžiamos moteriškos linijos, ir kampuotos vyro. Subtiliai žaidžiama šešėliais. Tokios knygos internetu nemokamai nedalijamos, tačiau jos vertos kiekvieno cento.
Naujas etapas
Neseniai pradėjusi darbuotis jaunų žmonių organizacija specializuojasi būtent komiksų leidyboje ir populiarinime. 2011 m. pabaigoje lietuviškai pasirodė komiksų knyga „Persepolis“. Ji laužo stereotipą, kad komiksų knygos vaikams nebent skirtos. Tikrai ne – „Persepolis“ paneigia tokį mitą, todėl, kad čia pasakojama istorija skirta suaugusiems, kitu atveju, tai gali pretenduoti ir į knygos paaugliams vardą. Marjane Setrapi pasakoja autobiografinę istoriją apie situaciją Irane, apie moterų padėtį, apie skaros istoriją.
Subtilus humoras skatina „Persepolį“ pavadinti geriausios knygos pavadinimu. Kiekvienas paveikslėlis tarpusavyje veda itin intriguojančią ir šmaikščią siužeto liniją. Tad tokie nuostabūs posūkiai ir verčia džiaugtis pasakojimo sėkme. Įvairūs nauji būdai, tarkime google knygos arba elektronines knygos nuolat verčia mums permąstyti skaitymo kodą. Tačiau tai susiję su modernizmu, globalizaciją. O štai komiksai yra kažkas, kas pasaulyje jau labai seniai populiaru, tačiau lietuviams tai tokia pati naujiena kaip ir knygos, pdf formatu.
Žmogus pelės galva
Viena ryškiausių figūrų, tokia pat svarbi kaip ir suberherojų tėvo Marvelo, yra Artas Spiegelmanas. Prieš kelias dešimtis metų jis Holokausto istoriją atvaizdavo grafinėje novelėje „Mausas“. Knygos aprasymas mums suteikia informaciją, jog tai grafinis pasakojimas, kuriame skirtingi gyvūnai įkūnija skirtingas tautas. Žydai vaizduojami kaip pelės, lenkai – kaip kiaulės, vokiečiai – kaip katės. Rusai berods kaip šunys.
Ypatingas grafinis vaizdavimas suteikia papildomas prasmes ir visam gyvenimui įsirėžia į atmintį. Todėl, jeigu jums įdomu, kokios yra knygos, kurias verta perskaityti – tai „Mausas“ tikrai bus viena iš jų. Tik nereikia galvoti, kad tai bus tiesiog linksma pramoga, ir jūs kvatosite pilna gerkle iš kvailai nupieštų figūrėlių – tikrai ne. Tai labai rimta ir dramatiška istorija, juk kas gali būti dramatiškiau už Holokaustą?
Ir kiti variantai
„Mauso“ knygos recenzija ne viena buvo pasirodžiusi kultūrinėje spaudoje, ir jas galima ramiai sau paskaityti. Daug diskusijų sulaukė tas klausimas, kodėl taip keistai kalba knygos personažas – laužyta, vos suprantama kalba. Knygos leidėjai ir pats autorius aiškina, kad toks specialus vertimus buvo būtinas, nes kalbantysis yra sužalotos sąmonės, be to, emigrantas, kalbantis tikrai blogai. Tad tai turi atsispindėti ir vertime.
Jeigu kam įdomu knygos fantastines komiksų, tada labiausiai tiktų superherojų istorijos, Marvelo tęsiama tradicija. Tai ir Supermenas, ir Betmenas, ir Žmogus – voras. Tačiau tokių leidybos sprendimų dar reikės palaukti, šias knygas skaityti kol kas galima nebent angliškai.
