Vakar, gruodžio 6 d., priimtas Seimo sprendimas atšaukti visišką alkoholio reklamos draudimą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2012 metų. Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA) teigia, kad tokiu draudimu valstybė būtų pradėjusi užsienio žiniasklaidos rėmimą.
Vakar, gruodžio 6 d. Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis atsisakoma visiško alkoholio reklamos draudimo Lietuvoje nuo 2012 m.
Visišku alkoholio reklamos draudimu buvo numatyta nuo 2012 m. uždrausti alkoholio reklamą visuomenės informavimo priemonėse (televizijoje, radijuje, spaudoje bei internete) ir išorinę alkoholio reklamą.
„Jeigu visiškas alkoholio reklamos draudimas būtų buvęs priimtas, valstybė būtų pradėjusi kaimyninių valstybių žiniasklaidos rėmimą. Lietuvos vartotoją reklama būtų pasiekusi per iš užsienio retransliuojamas ar prieinamas televizijos ir radijo programas bei užsienyje registruotas interneto svetaines. Toks draudimas būtų stipriai papildęs svetimas, užsienio šalyse registruotų žiniasklaidos kanalų, matomų Lietuvoje, kišenes“, – pasakojo KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.
G. Šepučio teigimu, visiškas reklamos draudimas būtų sudaręs nevienodas konkurencines sąlygas toms kompanijoms, kurios save reklamuoja tarptautiniu mastu ir kurių reklama yra matoma tiek per satelitinę televiziją, tiek per internetinę televiziją. O dalis Lietuvos įmonių, nepajėgių konkuruoti tarptautiniuose kanaluose, atsidurtų itin įtemptoje konkurencinėje situacijoje: būtų prarandamos darbo vietos, silpnesnės įmonės bankrutuotų. Manoma, kad reklamos uždraudimas būtų naudingas ir stambiems prekybos tinklams, nes vartotojų pasirinkimas dar labiau taptų priklausomas nuo gėrimų išdėstymo prekybos centruose, kainų akcijų.
„Esame už saikingą alkoholio vartojimą, tačiau draudimai nesprendžia problemos iš esmės, nes nepanaikina jos atsiradimo priežasties.Visiškas alkoholio reklamos draudimas būtų buvęs skubotas ir neapgalvotas sprendimas, neproporcingas keliamų tikslų atžvilgiu. Pasaulis jau ir taip grasina dar viena krizės banga, o mes vos patys nepaskelbėme sau nuosprendžio. Džiaugiamės, kad Seimui užteko drąsos ir sveiko proto priimti šalies ekonomikai ir konkurencijai palankų sprendimą“, – kalbėjo G. Šeputis.
Sprendimą palaiko profsąjungos ir kultūros atstovai
Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė teigia, kad, įvertinant šiandieninę ekonominę situaciją, priimtas teisingas sprendimas. „Visa maisto pramonė šiandien susiduria su finansiniais sunkumais. Mūsų žiniomis, didelė dalis alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių dirba nuostolingai, ne pilną darbo savaitę. Tolesni šio verslo ribojimai gali iššaukti naują etatų ir atlyginimų mažinimo bangą, ko mes, kaip darbuotojų atstovai, siekiame išvengti. Manome, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama nelegalaus alkoholio problemos sprendimui, o ne ieškoma populistinių būdų, kaip pakenkti legaliai veikiančioms įmonėms“, – pasakoja G. Gruzdienė.
Juozo Gudzinevičiaus, VšĮ Pažaislio muzikos festivalio vadovo, nuomone, 2008 m. patvirtintas visiškas alkoholio reklamos draudimas buvo populistinis žingsnis, neatinkantis gyvenimo realijų. „Tokie sprendimai skatina šešėlinę rinką, o ji neremia nei meno, nei sporto, nei kitų socialinių iniciatyvų. Kultūra, menas šiandien ir taip yra atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje, todėl būsime dėkingi, jei mums bus palikta galimybė reklamos pagalba gauti papildomų lėšų veiklos vykdymui“, – teigia J. Gudzinevičius.
Nė viena Europos Sąjungos narė netaiko visiško alkoholio reklamos draudimo. Kaip ir daugelyje valstybių, Lietuvoje galioja tam tikri apribojimai alkoholio reklamai, o siekdamos dar didesnio reklamos korektiškumo, alkoholio pramonės organizacijos 2011 m. prisijungė prie reklamos savireguliacijos institucijos – Lietuvos Reklamos Biuro.
