Renginių Organizavimas

Krikštatėvių paieška

Ruošiatės tapti krikšto tėvais, o gal svarstote kas galėtų tokiais būti Jūsų vaikui? Šiame straipsnyje rasite keletą naudingų patarimų, pastebėjimų ir net prietarų, kurie nuo seno būdavo svarbūs visuose gyvenimo klausimuose. Nors pastarųjų įtaka šiuolaikinio gyvenimo tempe vis labiau menksta, tačiau senolių išmintyje slypi nemaža dalis tiesos. Kad krikštynos netaptų vienkartine ir dvasine prasme nieko nereiškiančia švente, krikštatėvius reikia pasirinkti labai atsakingai. O ką apie tai byloja papročiai ir įvairūs prietarai?

dovanojama krikštynų atributikaPrašymas tapti vaiko krikštatėviais visuomet buvo traktuotas kaip didelio pasitikėjimo ir pagarbos išraiška. O tuo tarpu atsisakymas vertintas kaip nepagarba tiek bendruomeninėms, tiek krikščioniškoms nuostatoms bei tradicijoms. Senolių būdavo tikėta, kad nesutikimas būti kūmais kenkia ir pačiam vaikui – jis būsiantis nelaimingas, „be dalios“. Pasirodo, kad toks požiūris išliko net iki šių dienų. Pakankamai skeptiškai žvelgiama į žmones atsisakančius kūmystės, tačiau neigiamas požiūris labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tuo tarpu jaunesnės kartos atstovai panašų poelgį apibūdina pakankamai liberaliai, teigdami, kad tai kiekvieno žmogaus reikalas ir pasirinkimo teisė. Nors šiandien atsisakymas nebevertinamas pernelyg kategoriškai, tačiau neigiamas atsakas be rimtų priežasčių gali sugadinti santykius tarp vaiko tėvų ir kviečiamųjų, kadangi paminama tėvų valia, nepaisoma siūlomos garbės ir pasitikėjimo išraiškos.

Tačiau visgi esama prietarų ir patarimų kokių žmonių nevertėtų kviesti tapti kūmais. Paplitusi nuomonė, kad nėščiai moteriai nederėtų būti krikšto motina. Tikėta, jog tokiu atveju gali mirti vienas iš vaikų – jos pačios arba krikštijamasis. Kartais sutinkama nuomonė, jog nėščios moters krikštyta mergaitė gyvenimo laime pasidalins su savo krikštamote ir abiems jos bus per mažai.

Prasta ekonominė kviečiamųjų padėtis taip pat įvardinama kaip pakankamai svari ir nesmerktina atsisakymo būti krikštatėviais priežastis. Toks požiūris gyvuoja dėl to, kad sutikus tapti kūmais tenka nemažai išlaidų tiek krikšto dieną besirūpinant visa krikštynų atributika, tiek vėliau, rūpinantis krikštavaikiais. Juk krikštatėviai savo krikštavaikį turėtų sveikinti taip kaip ir tėvai. Taigi ir Kalėdos, ir gimtadieniai, ir kitos svarbios šventės neturėtų būti užmirštos. Jei jau užsiminėme apie dovanas derėtų paminėti, kad puikia krikštatėvių dovana gali būti rėmeliai nuotraukai, kurioje galėtų būti įamžinta šventinė akimirka. Krikštynų proga dera krikštavaikiui dovanoti brangius daiktus, tokius kurie turėtų išliekamąją vertę. Dėl to mėgiama krikštynų atributika yra sidabriniai ar net auksiniai šaukšteliai.

Gyvuoja prietarai, kurių stengiasi laikytis ir patys kviečiamieji tapti krikšto tėvais. Tikėta, jog pirmą kartą merginai derėtų krikštyti berniuką, kad geriau sektųsi vaikinų tarpe. Tačiau šiais laikais daugelis prietarų telieka tiesiog bobučių pasakomis. Nors į krikštatėvių paieškas derėtų žiūrėti labai atsakingai. Juk geri krikšto tėvai gali būti puikiu pavyzdžiu vaiko gyvenime ir padėti jį auklėjant doru žmogumi.

Taigi, galime teigti, jog iki šių dienų išlikusios nuostatos anot kurių yra nepageidautinas atsisakymas prisiimti atsakomybę tapti kūmais. Tačiau numatytos ir tam tikros išimtys. Be to išskiriamas finansinis nepriteklius, neleisiantis krikšto tėvams rūpintis vaikais. Tuo pačiu gyvuoja prietarai, kurių linkę prisilaikyti ir patys kviečiamieji tapti krikšto tėvais. Yra žinomi tikėjimai, jog merginai pirma geriausia krikštyti berniuką, kadangi su mergaite jos nepasidalinsiančios laimės, ji atiteks tik kažkuriai vienai – kūmai arba jos krikšto dukrai. Nors šie prietarai yra žinomi daugeliui, tačiau jų prisilaikoma tik vienetiniais atvejais, dažniausiai panašius įsitikinimus esame linkę vertinti skeptiškai.