Vieną kartą pažįstamas manęs paklausė kaip aš nusprendžiau pakeisti profesiją – juk elektrikas ir krovinių pervežimo įmonės specialistas yra gana skirtingi užsiėmimai. O juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu (prieš tris ar keturis metus) kroviniu pervezimas nebuvo pelningiausia veikla. Ypatingai tarptautinių krovinių pervežimai „strigo“ dėl daugelyje šalių ūkį smukdžiusios finansų krizės. Tam turėjo įtakos daugelis krizės padarinių: įmonių bankrotai, apyvartinių lėšų trūkumas įmonėse, eksporto ir importo apimčių mažėjimas, gerokai sumažėjęs vartojimas visose potencialiose rinkose. Kam reikalingas krovinio pervežimas, jeigu nėra ką vežti? Būtent dėl tokios nepalankios tuometinės ekonominės situacijos daugeliui aplinkinių mano sprendimas buvo keistas ir sunkiai suprantamas. Ypač tokiam žingsniui nepritarė mano tėvai. Jie nuolat man kartodavo, kad elektrikas niekada nestokos užsakymų, o krovinių pervežimo, arba kaip dabar madinga sakyti, logistikos vadybininkas – visai nerimta specialybė. Kadangi man niekada nerūpėjo aplinkinių nuomonė, elgiausi kaip man atrodė tinkama. Ir galiu pasakyti, kad tikrai nesigailiu šio savo žingsnio.
Taigi sugrįžtant prie klausimo, kuo gi mane taip patraukė kroviniu pervezimas , svarbu paminėti keletą įtakos tam turėjusių faktorių ir susiklosčiusių aplinkybių. Visų pirma, tai mano asmeninės savybės ir charakteris tam, mano manymu, yra itin tinkami. Esu komunikabilus, veržlus ir turiu organizacinių gebėjimų, pasireiškusių dar studijų metu ir nerealizuotų dirbant elektriku. Be to, puikiai moku anglų, lenkų ir rusų kalbas. Būtent užseinio kalbų mokėjimas ir buvo mano privalumas darbo rinkoje. Šiuo atžvilgiu džiaugiuosi, kad auga mišrioje šeimoje: maama buvo kilusi iš lenkijos, tėvas rusas (tiesa, aš save laikau lietuviu). Jie visada stengėsi su manimi kalbėti savo gimtosiomis kalbomis, nepaisant to, kad gyvenome Lietuvoje. O anglų kalbos pradėjau mokytis sulaukęs vos trijų metų, darželyje, nes tėvai, būdami inteligentiški žmonės ir patys įvaldę ne vieną užsienio kalbą, suprato, kad kuo daugiau kalb mokės jų sūnus, tuo atviresnės jam bus visos durys. Suaugus užsienio kalbų įgūdžiai labai naudingi ne tik ieškant darbo, tačiau ir skaitant spedicinę profesinę literatūrą, kuri į lietuvių kalbą dažnai nėra išversta. Visų antra, buvau neblogai išstudijavęs ekonomiką ir žinojau, jog krizė po kelių metų turėtų baigtis. Tikėjausi, kad ekonomikai stiprėjant verslas atsigaus, pradės plėstis į užsienio rinkas, verslininkai pradės investuoti, gerės vartotojų nuotaikos. To pasekoje krovinių transportavimas vėl taps vis reikalingesnis. Ir dabar, jau praėjus keliems metams, galiu drąsiai pasakyti, kad mano sprendimas buvo teisingiausias, koks tik galėjo būti. Tik pasižiūrėkite į darbo skelbimų portalus – atrodo, kad tik logistikos kompanijos ieško darbuotojų ir vis plečiasi. Vieni darbuotojų paieškos skelbimai keiččia kitus ir atrodo, kad jie niekada nesibaigia. Priėjau išvados, kad logistikos paslaugų poreikio augimas ir vis didėjančios darbuotojų paieškos apimtys yra pirmieji ženklai, rodantys, kad ekonomika atsigauna ir krizės lieka tik aidai. Galiausiai, paskutinė svarbi mano profesijos keitimo priežastis buvo ta, kad turėjau pusbrolį, kuris ne vieerius metus dirbo šioje srityje. Galima būtų pasakyti ne dirbo, o tiesiog gyvenu tuo. Jis nuolatos man kartodavo (bendravome pakankamai artimai), kad Kroviniu pervezimas yra ne tik jo darbas, bet ir savotiška aistra. Būtent dėl šios priežasties jis įkūrė savo įmonę, kuri šiuo metu yra viena iš šios srities lyderių. Jis, matydamas mano nepasitenkinimą elektriko darbu, kurio ėmiausi baigęs VGTU, pasiūlė priimti naujus iššūkius ir ateiti dirbti į jo kompaniją. Jeigu būčiau nesutikęs, šiuo metu turbūt gailėčiausi, nes dabar Kroviniu pervezimas tapo ir mano aistra – pagaliau aš realizuoju save, kartu spręsdamas kitų žmonių rūpesčius.
