Šis rašinys yra straipsnių apie kvepalų istoriją tęsinys.
Baigiantis 19 amžiui Prancūzijos parfumerijos pramonėje dirbo apie 2000 žmonių. Pasaulinė paroda Paryžiuje 1900 metais atspindėjo kvepalų gamintojų sėkmę. Didžiuliai šios pramonės šakos paviljonai buvo išpuošti to meto dailininkų. Tokie menininkai kaip Alfons Mucha ir Hector Guimard, kūrė specialų dizainą kvepalų buteliukams skirtiems pasaulinei Paryžiaus parodai.
Prasidėjus 20 – ąjam amžiui parfumerijoje svarbiais tapo ne tik kvapas, bet ir buteliukai, įpakavimas ir reklama. Kvepalų gamintojai pradėjo bendradarbiauti su garsiais stiklo gamintojais, kaip Lalique ir Baccarat. Užmegzti santykiai su reklamos pasaulio žmonėmis, parfumerijos verslas pradėjo keistis.
20 amžiaus pradžia taip pat siejama su nauja kvepalų gamintojų karta. 1911 metais mados dizaineris Paul Poiret, taip pat žinomas kaip moterų išlaisvintojas iš korseto, sugalvojo kvepalus priskirti tam tikrai rūbų linijai. Šiais laikais tokiais pavyzdžiais būtų Armani, Prada ir kiti garsių mados namų kvepalai. Vis dėl to jo pristatyti kvepalai nesulaukė didelio pasisekimo. Šioje srytyje Paul Poiret buvo pralenktas Gabrielle Chanel, kuri kvepalų rinkai sumaniai pristatė Chanel no. 5 ženklo parfumeriją, sukurtą Ernest Beaux.
Vėliau pagrindiniai pokyčiai vyko kvapų ir technologijų lygyje. Ketvirtajame dešimtmetyje išpopuliarėjo odos prieskonio turintys kvepalai, tokie kaip „Scandel of Lavin“, ar „cuir de russie of Chanel“. Visgi pasibaigus antrajam pasauliniam karui į madą sugrįžo gėlių kvapai. Šiuo laikotarpiu išgarsėjo tokie ženklai kaip Femme of Rochas (1944) ir Nina Ricci (1947). Galiausiai šeštajame dešimtmetyje Prancūzų parfumerija buvo įsigalėjusi kvepalų rinkoje. Garsiausi ir sėkmingiausi šios šalies kvepalų gamintojai buvo Poiret, Chanel, Worth, Lanvin ir Patou. Taip apt galima paminėti ir mažiau žinomas pavardes, tarkime kaip Edmond Roudnitska, kuris naudodamas savo sukurtą technologiją išrado naujus kvapus skirtus vyrams. Po jo išradimų didieji parfumerijos gamintojai atkreipė dėmesį į vyriškąją rinkos pusę.
Dabartiniais laikais parfumerijos rinka tapo savotišku ekonominiu prabangos sektoriumi, kuris netgi patiria krizes makroekonominiu lygiu. Savaime suprantama turint tokią finansinę galią kvepalų gamintojai nestovi vietoje ir kuria naujus kvapus bei technologijas darančias revoliucinius perversmus ne tik parfumerijoje bet ir genetikoje, biologijoje ar chemijoje.