Visuomenėje, spaudoje gana plačiai diskutuojama apie miškų pirkimus ir pardavimus. Dažnai matome skelbimą, su tokiais žodžiais – perkame miska. Pamačius tokį skelbimą daugeliui sukyla nekokie jausmai. Manoma, kad Lietuvos miškai tiesiog eksplotuojami. Tačiau reikia pastebėti, kad jie ne tik kertami, bet ir atsodinami.
Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje numatyta, kad 2020 metais 70 proc. spygliuočių ir 30 proc. lapuočių miškų turėsime atkurti sodmenimis, išaugintais iš sėklų, surinktų sėklinėse plantacijose. Todėl 2016 m. yra numatyta įsigyti sodmenis ir įveisti juodalksnio, o 2017 m. eglės sėklines plantacijas. Šiandien mums yra aktualiausios medžių rūšys, nes eglynai užima 8,4 proc. miškų ploto, o juodalksnis yra atspariausias audroms, kurios kartojasi vis dažniau, 2010 m. rugpjūčio mėnesį praūžęs škvalas dviejose Švenčionėlių miškų urėdijos girininkijose išlaužė ir išvertė 46 ha medelynų. Škvalo pasekmių analizė parodė, kad juodalksnis yra atsparesnis už beržą. Siekiant ateityje turėti atsparesnius miškus audroms ir škvalams, nuspręsti tam tinkamose augavietėse sodinti daugiau juodalksnių.
Ąžuolynų bus daugiau
Paprastasis ąžuolas yra viena vertingiausių vietinių miško medžių rūšių. Remdamiesi istoriniais šaltiniais, specialistai teigia, kad XVI amžiuje mišrūs su ąžuolais plačialapiai miškai užėmė apie 10-15 proc. viso Lietuvos miškų ploto, o 2005 m. tik 1,9 proc. Tuo tarpu daugiau kaip 20 proc. Lietuvos miškų augaviečių yra tinkamos augti ąžuolynams. Ąžuolynų ploto ir natūralaus ąžuolynų atkūrimo mažėjimą šalyje lėmė kompleksas nepalankių veiksnių: ąžuolynų veisimas ypač sumažėjo dėl žvėrių, ligų ir etnokenkėjų pažeidimų, nebuvo vykdomos pakankamos ąžuolynų apsaugos priemonės bei neišnaudotos ąžuolo savaiminio atžėlimo galimybės, nes ąžuolo biologinės savybės (derėjimo periodiškumas, didelis ąžuoliukų šviesos poreikis ir kt.) reikalauja atlikti specifines ūkines priemones, norint sulaukti savaiminio atžėlimo ir suformuoti medyną. Taip pat nebuvo orientuojamasi į dirbtinį ąžuolynų veisimą, nes šios medžių rūšies želdinių vesimas, priežiūra, apsauga yra nepalyginamai sudėtingesnė, brangesnė nei kitų medžių rūšių.
Galimybių plėsti ąžuolynų plotus yra ir tai planuojama daryti. Ąžuolynų lotas bus didinamas veisiant ąžuolynus kitų medžių kirtavietėse, tinkamose auginti ąžuolams, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje bei formuojant ąžuolo medynus mišriuose ąžuolo ir kitų medžių rūšių medelynuose, kuriuose ąžuolas nebuvo vyraujanti medžių rūšis.