Paskolų rykliai, kaip jie yra vadinami Jungtinėse Amerikos Valstijose , yra pinigų skolintojai žmonėms pakliuvusiems į desperatiškas gyvenimo situacijas. Dažniausiai tokie skolintojai priklauso mafijos sluoksniams ir kreditus suteikia su didžiulėmis palūkanomis neatitinkančiomis realios bankų ar kredito įstaigų teikiamų paskolų normų. Iš tiesų nuo senų laikų lupikautojai pelnosi iš žmonių patekusių į sunkią finansinę padėtį. Įprastai skolintojai prisistato, kaip verslininkai, žmonės galintys išspręsti iškilusias bėdas. Tokių lupikautojų grobiu dažnai virsta savęs negalintys suvaldyti lošėjai, vieniši tėvai, pagyvenę žmonės ar bet kurie kiti, kuriems desperatiškai prireikia greitai gauti pinigų.
Dauguma žmonių lupikautojus tapatina su gangsteriais, kriminalinio pasaulio atstovais. Ir iš tiesų ši tendencija, kurį laiką atitiko įsitikinimus, kadangi augančiose rinkose greituosius kreditus be užstatų lengviausia buvo suteikti būtent tokiems žmonėms. Paskolų rykliams nesvarbi skolininko finansinė būsena, jėgos pagalba jie išsireikalauja savo pinigus kartu su palūkanomis. Įprastai lupikautojų teikiami kreditai turi labai dideles palūkanas. Kartais palūkanų norma siekia 20 procentų per savaitę, o kartais ir daugiau. Federalinis Jungtinių Amerikos tyrimų biuras tirdamas vieną lupikautojų atvejį New York aptiko nusikaltėlių sindikatą skolinusį pinigus su 3000 procentų metinėmis palūkanomis! Kitas rekordinis atvejis aptiktas Dallas mieste, kur buvo nustatyta 585 procentų palūkanų norma. Įdomu, kad šie atvejai aptikti juodųjų kvartaluose.
Tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose FTB nustatė mafijos lupikautojų veikimo principą. Dažnai skolininkų tarpe schema vadinama šeši už penkių kainą. Štai kaip ši veikia: kam nors pasiskolinus penkis šimtus litų, o po savaitės nesugebant grąžinti skolos reikalaujamas šimto litų mokestis kredito pratęsimui. Sumokėjus reikalaujamą sumą paskolos galiojimo terminas su tomis pačiomis palūkanomis pratęsiamas sutartam laikotarpiui. Kurį laiką nesugebant grąžinti paskolos siūloma pasiimti dar vieną paskolą pritaikant tas pačias palūkanas. Taigi bėgant laikui lupikautojų suteiktas kreditas tampa nebeįmanomas grąžinti, o skolininkas pradeda teikti nuolatines pajamas nusikaltėliams.
Mafijos pasaulyje pinigui skolinimui atkeliauja iš grupuotės vadovo. Šis paskolina pinigus savo patikėtiniams, kuriais gali pasitikėti, juk šie tiktai grąžins skolintus pinigus… Vėliau patikėtiniai skolina žemesnio rango vadukams iki kol kreditas su išaugusiomis palūkanomis galiausiai pasiekia nelaimėlį nebepriklausantį nusikaltėlių grupuotei. Paskutinieji mafijos nariai, kurie skolina pinigus paprastiems žmonėms ir yra vadinami paskolų rykliais.
JAV prieš kriziniu metu labai stipriai išaugo vartojimas, žmonės įprato gyventi skolindamiesi. Deja bankai ne visiems noriai suteikdavo palūkanas, ko pasėkoje lupikautojams atsivėrė durys išplėsti savo „verslą“. Įprastai paskolų rykliai paskolų grąžinimą užsitikrina pasitelkdami smurtą. Pasitelkiamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, kai yra grasinama skolininko šeimos nariams. Dažnai lupikautojai samdo vadinamuosius „kojų laužytojus“ – smogikus, kurie atlieka nešvarų darbą. Įprastai skolininkai niekada nėra žudomi, juk negyvas nesugebės mokėti… Žinoma, kartais norint apsidrausti ir išsaugoti įvaizdį žmonės nesugebantys grąžinti mažų skolų yra nužudomi. Tokiu principu parodoma lupikautojo galia. Labai dažnai skolininkai bijodami dėl savo ar šeimos saugumo pradeda meluoti apgaudinėti ar vogti siekdami surinkti reikiamą pinigų sumą. Krizės metu ši padėtis buvo gana stipriai jaučiama ir matoma JAV ar kitose krizės paliestose šalyse.
Dėl šių pavyzdžių valstybės greitai susivokė ir įvedė įstatymus padedančius griežčiau reguliuoti skolinimo politiką. Lupikautojus po truputį pradeda pakeisti kredito įstaigos, kurios taip pat taiko gana nemažas palūkanas, tačiau daugumoje valstybių turi patikrinti skolininko finansines galimybes grąžinti greitąjį kreditą. Be to policijos institucijos taip pat agresyviai pradėjo kovą su mafijos pinigus skolinančiais žmonėmis.
