Šiuolaikinis žmogus ankstesnius amžius dažnai suvokia tik per dvarų prabangos ir inteligentijos prizmę. Tačiau derėtų prisiminti kokias, dažnai net mirtinas intrigas slepia bene kiekvieno seno rūmo sienos. O koks tuomet atrodė paprasto valstiečio gyvenimas? Atsakymai į šiuos klausimus telieka mūsų istorijos išmanymo ir fantazijos vaisiumi, tačiau prisiminkime XIX amžiaus gyventojų gyvenimą. Kokia buvo rūmų damos ir valstiečio žmonos diena?
XIX amžius didelių permainų metas, kuomet atrodo, kad mokslo galimybės peržengė visas ribas ir iš svajonių tampa realybe. Mokslo dėka išrandami puikūs išradimai, kurie palengvina buitinį gyvenimą.
Lietuvoje dvaro ansamblyje ar turtingesnių miestiečių namuose dažnai sutinkamas pastatas yra ledainė, tačiau tai ne kokia valgomųjų ledų parduotuvėlė, o tamsus rūsys, kuriame tarp ledo gabalų būdavo laikomas greitai gendantis maistas. Istoriniai šaltiniai ir dvarų inventoriai apie šiuos pastatus mus informuoja jau iš XVII amžiaus, tačiau jie ko gero būdavo statomi ir anksčiau. XIX amžiuje šie pastatai buvo daugelyje Lietuvos dvarų sodybų ir vienuolynų ansambliuose. Statytos iš akmenų ar mūrytos iš plytų mūro ledainės būdavo įleidžiamos į žemę, o lubos izoliuojamos apdengiant spaliais ir samanomis.
Valstiečių ledainės dažnai būdavo kaupo pavidalo specialiai iškastose duobėse. Dugnas išklotas žagarais arba grindimis su grioveliais, kad tirpstantis vanduo lengvai nutekėtų. Štai toks dirbtinis šaldymas sniegu ir ledu senovėje saugojo maistą nuo sugedimo.
Tačiau ilgainiui žmonės išmoko patys gaminti šaltį ir beveik tuo pačiu metu, Anglijoje ir Prancūzijoje, XIX amžiaus viduryje buvo išrasti pirmieji šaldytuvai. Pasaulinėje pramonės gaminių parodoje Paryžiuje, kuri vyko 1887 metais, buvo eksponuojamas pirmasis buitinis šaldytuvas. Tai buvo griozdiškai didelė ir neekonomiška buitinė technika, tačiau produktai jame galėjo išsilaikyti net tris dienas ir to pakako, kad šis modelis taptų sensacija.
Šiandien savo gyvenimo mes jau negalime įsivaizduoti be viryklės, indaplovės, televizoriaus ar mobilaus telefono. Tačiau prisiminkime apie kokius išradimus svajota pasakose ir romanuose. Vienas ryškiausių rašytojų, kūręs užuominas apie didelius pasaulio išradimus buvo Žiulis Vernas. Savo romane „Aplink mėnulį“, kurį jis parašė 1870 metais, tarsi užkoduota didelė rašytojo ir žmonijos svajonė pasiekti amžiną žemės planetos palydovą, visada matomą danguje, tačiau tuo pačiu paslaptingą ir nepažįstamą. Kitas rašytojo minties išradimas tai povandeninis laivas ir gyvenimas jame atskleistas romane ,,2000 mylių po vandeniu". Kas tuo metu galėjo pagalvoti, kad visa tai ateityje bus realybė ir taps pirmuoju žingsniu į naujus ir didelius mokslo išradimus.
Telieka apgailestauti, kad senaisiais amžiais mokslas taip lėtai vystėsi ir žmonės bijodami naujovių ant laužų degino mokslininkus ir išradėjus. Tačiau tai neužkirto kelių ateities kartoms domėtis mokslu ir išrasti naujus dalykus, kurie lengvina visų mūsų gyvenimą.
Buitinė technika ir keleiviniai lėktuvai, povandeniai laivai ir robotai – tai tik keli išradimai, kurie mums tampa kasdienio gyvenimo dalimi, o senesnėms kartoms svajonių išsipildymu. Jau nebereikia ilgų ekspedicijų norint pažinti pasaulį, nes tolimiausius pasaulio kampelius gali išvysti televizoriaus ar kompiuterio ekrane.
Norint įsigyti naują daiktą, net nebereikia gaišti laiko parduotuvėse ir eilėse. Tam pasitarnaus internetinės parduotuvės, kuriose parduodama buitinė technika ir paslaugos. Apie tai mūsų protėviai turbūt net nedrįsdavo pasvajoti.
Taigi ir viena diena be elektros žmonijai sukeltų daug nepatogumų ir nukeltų į XIX amžiaus pabaigą. Sustotų troleibusai, neskristų lėktuvai, nutiltų radijo imtuvai bei telefonai, gatvėse ir namuose tvyrotų tamsa…
