Oda naudota jau gilioje senovėje. Iš jos buvo gaminami rūbai, apavas, specialiose gertuvėse laikytas vanduo. Sudėtingas darbas buvo jos apdirbimas. Pirmiausiai pašalinami riebalai, po to džiovinama, rauginama ir minkštinama oda tapdavo lygi ir tinkama naudoti žirgo reikmenims, indams buityje ar krepšeliams gaminti. Odai minkštinti buvo naudojami dūmai, riebalai bei žievės ekstraktai.
Odininkystės menas sparčiai vystėsi Rytuose. Iš egiptiečių šį amatą perėmė romėnai, tačiau garsiausias buvo Turkijos ir Maroko tymas.
Pirmieji fabrikai Europoje pastatyti XVIII a. viduryje Elzase, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Vokietija garsėjo lakuota oda, Anglija – spalvota, o prancūzai specializavosi pirštinių ir avalynei skirtos odos gamyboje.
Odos medžiaga labai populiari yra ir šiandien. Iš jos gaminami kokybiški batai, rankinukai ir netgi baldai. Oda pralaidi orui, tačiau nėra perpučiama, sugeria kūno drėgmę, bet nepraleidžia vandens. Gerai apdirbta oda yra tvirta ir atspari medžiaga.
Baldai oda buvo aptraukiami jau vėlyvosios gotikos laikotarpiu. Tuo metu buvo jaučiama italų bei prancūzų meistrų įtaka. Odiniai baldai būdavo apmušami naudojant dekoratyvias vinis ir masyvias varines galvutes. Baldų dekoravime naudota inkrustavimo technika. Mėgtas sudėtingo, stilizuoto piešinio ornamentas – arabeska (ypač Ispanijoje). Šis ornamentas susiformavo islamo šalių mene ir sparčiai paplito po visą pasaulį, kur įgavo naujų augalinių ir geometrinių motyvų. Šiuo ornamentu puošti ne tik baldai, bet ir kilimai, rūmų bei mečečių sienos. Europoje šie ornamentai sutinkami architektūroje, medžio bei metalo dirbiniuose, audiniuose.
Nors odiniai baldai atrodo solidžiai ir elegantiškai, tačiau jų priežiūra yra gana sudėtingas dalykas. Šie baldai bijo saulės šviesos, nes pradeda blukti ir trūkinėti. Jų negalima statyti per arti radiatorių, nes nuo sauso oro išgaruos drėgmė ir oda praras elastingumą. Tokių baldų negalima džiovinti džiovintuvu ir valyti cheminėmis medžiagomis ar indų plovikliais. Visa tai negrįžtamai gali sugadinti jos paviršių.
Odinius baldus rekomenduojama reguliariai valyti drėgna ir švelnia servetėle. Taip pat galima juos nusiurbti su minkštu šepečiu, tada išsivalo odos poros, o švelniai patrynus su dantų pasta – išnyks parkerių ir tušinukų žymės.