Žaliajame miške šiais metais kilo nemenkas subruzdimas mat vyko visuotinis valiutos pakeitimas ir vietoje įprastų geltonųjų klevo lapų banknotų imta naudoti eurus. Parduotuvėje dirbantis kurmis niekada nė regėjęs nebuvo tų eurų, tad originalių banknotų autentifikavimui kurmiui ėmė tarnauti pinigu detektorius Moniro DEC. Šio prietaiso dėka kurmis apsidraudė nuo galimų sukčiavimo atvejų.
O bandymų apgauti kurmį išties būta. Štai visiškai Žaliajame miške nepažįstamas barsukas atvilko gluosnio lapų maišą, o prašalaitė lapė bandė atsiskaityti lelijų žiedais. Abu sukčiai it susitarę tvirtino, kad būtent taip atrodo naujieji eurai. Tačiau liko it musę kandę, nes kurmis buvo išmintingas ir apsukrus, tad jau kurį laiką šalia kasos aparato parduotuvėje kėpsojo ir pinigu detektorius Moniro DEC.
Šis daikčiukas buvo išties puikus. Kaip ir visi kokybiški pinigu tikrinimo aparatai, Moniro DEC be vargo identifikavo tiek gluosnio lapus, tiek lelijų žiedus kaip padirbtą ir nepriimtiną valiutą. Būtent šį modelį kurmis pasirinko pagal kokybės ir kainos santykį. Apie Moniro detektorius jis jau buvo girdėjęs nemažai teigiamų atsiliepimų, tad interneto paieškoje įvesti raktažodžiai pinigu detektoriai Moniro DEC kaina tik patvirtino kurmio išankstinį ketinimą įsigyti būtent šią konkrečią prekę.
Ir kur neįsigysi, kai šis detektorius banknotą patikrina vienu akies mirksniu – per mažiau nei dvi sekundes, o sveria tik pusę kilogramo. Kurmis žinojo, kad pinigu tikrinimo aparatai privalo pasižymėti vertės skaičiavimo funkcija ir geriausia, kad turėtų motorinę pavarą ir banknotus paduotų po vieną. Būtent toks buvo pinigų detektorius Moniro.
Pinigu detektorius kaina dažniausiai nenusileidžia kasos aparatui. Kurmis buvo protingas žvėrelis ir tai suprato – pirkdamas pigesnį daiktą rizikavo būti apgautas ir patirti nemažų nuostolių parduotuvėje, tad pinigų detektoriui nusprendė netaupyti.
Tik įsigijęs Moniro, nemažai tiesiog linksminosi ir kvailiojo su šiuo aparačiuku. Kiekvienam atėjusiam į parduotuvę apsipirkti kurmis demonstravo pinigų detektoriaus sugebėjimus ir galimybes. Netrukus visiems miške tapo aišku, kad kurmio jokiais būdais apgauti nepavyks, nes jis kruopščiai patikrina kiekvieną popierėlį iš pradžių lengvai juo braukdamas tarp pirštų, po to apžiūrinėdamas banknotą prieš saulę ir galiausiai patikėdamas jį Moniro detektoriumi. Kurmis taip žavėjosi Moniro gebėjimais, kad išsikėlė sau tikslą – išmokti atskirti tikrą eurą nuo netikro bemaž net geriau nei Moniro.
Niekas gerai nežino, kiek pastangų šis tikslas pareikalavo iš kurmio, tačiau po poros mėnesių jo akys ėmė panašėti į dvi LED lemputes – visai tokias pačias, kokiomis buvo apšviestas pinigų detektoriaus ekranas. Kurmis šį aparatą ėmė naudoti vis rečiau, dažniausiai pasitelkdavo tik savo nuojauta ir įžvalgomis. O dar po kelių mėnesių nusprendė ir visai jo atsisakyti, tad miško aikštėje esančioje skelbimų lentoje priklijavo detektoriaus pardavimui skirtą skelbimą.
Kaip ir visi pinigu detektoriai Moniro DEC kaina rinkoje buvo jau gerokai mažesnė nei ta, už kurią detektorių įsigijo kurmis. Tačiau jis dėl to nesisielojo ir labai greitai pardavė Moniro savo pusbroliui, dirbančiam miško banke.
Pusbrolis buvo įspūdingo stoto jau į paskutinį gyvenimo etapą įžengęs kurmis. Skaičiuoti jis mokėjo išties gerai, tačiau jau nebejaunos akys ir susilpnėjusi uoslė kartais priversdavo apsigauti ir senasis kurmis sumaišydavo naujuosius eurų banknotus su kokiu beverčiu popiergaliu. Naujasis pirkinys buvo garantija, kad daugiau taip nebeatsitiks.
Ant didžiojo savo darbo stalo po senaisiais berželiais bankininkas kurmis atlaisvino patogią, lengvai pasiekiamą vietelę ir čia stojo jo naujasis pagalbininkas – pinigu detektorius Moniro DEC. Palinkęs virš stalo jis ėmė tikrinti ką tik meškos atnešto grynųjų pinigų indėlio banknotus, o jo akys ėmė žybsėti it dvi LED lemputės.
