Prekyba mediena, tai produkcijos įvežimas (importas) ir išvežimas (eksportas). Per metus pasaulyje suvartojama maždaug 2,8 milijardų kūbinių metrų medienos.
Didžiausią paklausą turi statyboms ir perdirbimo pramonei tinkama apvalioji mediena. Statybinė mediena – tai neapdirbta mediena, naudojama kaip konstrukcinė medžiaga: įvairios lentos, tašai, sijos, gegnės ir kt. Mediena gali būti žalia t.y. nedžiovinta ir džiovinta. Labiausiai paplitusi statybose – džiovinta (16 – 20 proc drėgnumo) mediena. Statybinė mediena gali būti įvairaus ilgio, pločio ir storio.
Kaip ir bet kuriam produktui, medienos kaina nustatoma pagal paklausą ir pasiūlą. Tačiau, skirtingai nuo žemės ūkio prekių čia svarbiausia ne pasiūla, o paklausa. Raikalas tas, kad miškai ir jų pagrindinės savybės yra inercinės. Miškuose nebūna blogo derliaus dėl blogų oro sąlygų. Ne visai teisinga kalbėti apie pasaulinę medienos pasiūlą. Prekyba mediena, medienos ruošiniais ir gaminiais yra prekiaujama visoje Lietuvoje. Medienos transortavimas yra gana brangus, todėl nevienodas jos vartojimas įvairiose vietose kainų atžvilgiu gali būti labai skirtingas. Dideliuose miestuose, kurios turi dideles teritorijas, kainos gali skirtis skirtinguose rajonuose. Nors miškas jau seniai yra vienas iš pagrindinių produktų, priimti jį kaip prekę yra neteisinga. Miškas – tai aplinkos dalis, svarbus ekologijos faktorius. Valstybinis reguliavimas turi labai didelį poveikį dinamiškiems miškų plotams ir jų kokybei. Jeigu gamtos apsaugos organizacijos yra silpnos šalyje, tai miškai yra pasmerkti apiplėšimams. Tipiškas pavyzdys šiandien – sparčiai mažėjantys atogrąžų miškai prie Amazonės upės, kurie tampa pasaulinio masto problema. Iškirstų miškų atstatymas gali užimti ilgus dešimtmečius. Miško turi būti iškirsta tiek, kad miškas spėtų ataugti paprastomis sąlygomis. Prekyba mediena vyksta visame pasaulyje, tad reikia ne tik naikinti miškus, bet ir juos prižiūrėti ir atsodinti, kad galėtumėme ir toliau džiaugtis miško teikiamais malonumais.