Rūta sako, kad neseniai gastroenterologas (Klaipeda) jai nustatė nedidelę opaligę. Dabar prasidės gydymo kursas ir galbūt merginos problemos pagaliau išsispręs. Rūta (vardas pakeistas) sutiko papasakoti savo problemą. Tai nėra tiesiog paprastos opos, kurias rado gastroenterologas Klaipeda, atsiliepimai apie šį miestą dažnai būna kaip apie nuostabų rojaus kampelį, kuriame prie viso jūros ir paplūdimio grožio dar prisideda ir stulbinantis merginų grožis. Pasirodo, Rūtai opos skrandyje atsirado dėl labai prastos mitybos, kurią, savo nelaimei, ji pati sau tokia ir pavertė. Tad ką ji gali papasakoti apie mitybą ir savo istoriją? Dabar, kai gastroenterologas (Kleipeda) tapo juos nuolatine vizitų vieta, ji dalijasi savo patirtimi tiesiog tam, kad pamokytų kitas merginas nekartoti tų klaidų, kurias padarė ji.
Visada norėjo būti liekna
Jeigu Rūta būtų žinojusi, kad po kelių metų jai bus reikalingas gastroenterologas, Klaipeda būtų turėjusi apsieiti be merginos grožio ir lieknumo. Juk neprivalo kiekviena moteris būti liekna. Juo labiau, jeigu savęs vos per tai nenuvaro į kapus, jeigu gastroenterologas (Klaipeda) vėliau netampa toks svarbus ir reikšmingas.
Rūta nuo mažų dienų buvo apvalutė ir jautė, kaip neigiamai ją žvilgsniais varsto kiekvienas sutiktas žmogus. Tėvai, net ir jie kartais labai nepalankiai atsiliepdavo jos atžvilgiu. Taigi, vieną dieną ji nusprendė pradėti lankytis dietos. Jai tuo metu buvo dar tik 9 metai. Kažkur žurnale radusi dietos aprašymą, ėmė jos laikytis. Tai atrodė tik kaip žaidimas, tačiau greitai Rūta priprato prie ritmo. Arba ji laikydavosi kažkurios dietos, arba iš visų jėgų kirsdavo pyragus, tortus, riebų maistą, kad „atsigriebtų“.
Viskas tapo nevaldoma
Kada jai tapo reikalingas gastroenterologas? Klaipeda – atsiliepimai apie tokius gydytojus sklinda greitai. Kaip ir apie Rūtos ligą. Kai merginai sukako 16 metų, ji vis dar save kankino dietomis, nerasdama būdo, kuris padėtų jai stabiliai atsisakyti svorio. Visą laiką kažkas būdavo negerai, visada kažkas būdavo ne taip. Tai ji suplonėdavo, tai sustorėdavo. Galų gale, ji per televiziją pažiūrėjo dokumentiką apie bulimikes merginas. Ta dokumentika siekė pamokyti žmones nesielgti taip blogai. Bet Rūtai tai tapo kažkokiu keistu savotišku paskatinimu imtis to. Taigi, prie šių visų baisių mitybos įpročių ir savęs niokojimo atsirado ir dar vienas baisus įprotis. Atsirado noras dažnai įkišti sau pirštus į burną ir išvemti tai, kas suvalgyta. Tai dar labiau pakenkė natūraliai skrandžio ir žarnyno florai. Tai labai pakenkė ir ilgainiui ėmė atsirasti opos bei visokie uždegimai. Tačiau, kai tai ėmė vykti, Rūta jau buvo pripratusi kaip prie narkotikų.
Padariniai – medicininiuose išrašuose
Dabar gastroenterologijos klinika (Klaipeda) siūlo įvairius gydymo variantus. Rūta sutinka, kad privatus gastroenterologas (Klaipeda) jai yra būtinas. Juk sveikatos jau visai beveik nebeliko. Simptomai pilve yra tikrai siaubingi. Jeigu būtų papuolęs ne geras gastroenterologas (Klaipeda), gal Rūta ir būtų likusi ant ledo. Gal jis nebūtų supratęs, kokia čia liga, kas negerai, ir Rūtai būtų tekę patirti dar daugiau skausmo. Juk ne visi gastroenterologai (Klaipeda) vienodi. Gydytojas turi ir mokėti profesionaliai diagnozuoti, ir pasiūlyti gydymą, ir būti psichologiškai tvirtas, morališkai atsakingas. Negalima smerkti pacientų, o Rūtos atveju turbūt ne vienam nesupratingam žmogui norėtųsi mestelti kokį bjaurų komentarą. Tačiau visos ligos, ir nervinės, ir dėl jų atsiradusios fizinės, dabar jau yra Rūtos paciento kortelėje, medicininiuose išrašuose. Jai bus taikomas specialus gydymas, kuris turėtų padėti atsikratyti tų baisių simptomų, kuriuos jai vis tenka pajusti.
