Dantų protezavimas atliekamas keliais skirtingais metodais, naudojant: vainikėlius, implantus, dantų protezus ir laminates. Visgi iš visų šių metodų dantų implantai yra bene sudėtingiausias ir pažangiausias odontologijoje taikomas metodas. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosiu apie šį būdą ir jo taikymo ypatumus.
Dantų protezavimas implantais susideda iš dviejų pagrindinių etapų: implanto įsodinimo ir protezavimo ant implantų. Implanto įsodinimo metu į žandikaulį įdiegiamas titaninis varžtelis ant kurio galvutės vėliau tvirtinsis danties protezas.
Žandikaulyje prigijus įsodintam implantui pradedamas protezavimo ant implantų etapas. Odontologas paima paciento dantų antspaudus, pagal kuriuos bus gaminamos dantų karūnėlės. Priklausomai nuo paciento poreikių ir įsodintų implantų skaičiaus naudojamos skirtingos dantų karūnėlių konstrukcijos, kurios yra skirstomos į tris rūšis:
· Kai pacientas netekęs vieno danties;
· Kai pacientas netekęs kelių dantų vienoje eilėje;
· Kai pacientas netekęs žandikaulyje visiškai neturi dantų;
Dantų protezavimas kai trūksta vieno danties
Šis atvejis yra pats paprasčiausias. Pagal odontologo paimtus dantų įspaudus laboratorijoje pagaminama danties karūnėlė, kurią gydytojas pritvirtina ant implanto galvutės. Šiuo atveju implantavimo procedūra yra pati tinkamiausia, nes kita taikytina procedūra būtų danties tilto naudojimas. Šios procedūros metu tektų šlifuoti šalia esančius dantis, taip jiems pakenkiant. Vieno danties protezavimui tereikia vieno implanto.
Dantų protezavimas kai trūksta kelių dantų vienoje eilėje
Pacientui netekus kelių dantų vienoje eilėje dantų protezavimas implantais tampa šiek tiek sudėtingesnis ir gerokai brangesnis. Paprastai tokiu atveju yra naudojami bent du implantai, kurie gali išlaikyti tris dantų karūnėles, kai kuriais atvejais du dantų implantai atlaiko ir keturias, tačiau tokiu atveju šioms tenka nemažas krūvis. Bet kokiu atveju implantų skaičių nustato odontologas.
Dantų protezavimas kai žandikaulyje visai nėra dantų
Šiuo atveju naudojant implantus pacientas išvengia išimamų protesų, kurie yra gana nepatogūs ir juda. Norint suprotezuoti bedantį žandikaulį dažniausiai reikia bent šešių implantų ant kurių yra dedamas visas karūnėlių lankas. Šiuo būdu suprotezavus dantis pacientas visiškai nejaučia skirtumo tarp buvusių tikrų ir esamų netikrų protezų.