Pasaulyje yra susikūrusi ne viena organizacija, kuri vienija miškų savininkus. Visų jų tikslas atsodinti nukirstus medžius, atpirkti gamtai padarytą žalą ir pasirūpinti, kad rinkoje nepritrūktų daugeliui sričių gyvybiškai reikalingos medienos. Miškai, kurie yra prižiūrimi, ruošiami kirtimui ir atsodinimui yra vadinami medžių fermomis.
Dėl žaliųjų judėjimo ir griežtėjančių gamtos apsaugos įstatymų daugumoje šalių buvo apribotas miškų kirtimas. Tiesa, poreikis paskutinius kelis šimtus metų tik augo ir stambios medžio pramone užsiimančios įmonės turėjo ieškoti sprendimų. Taigi ,šalyse, kuriose vyrauja palankus klimatas buvo įsteigtos medžių fermos. Jos dažniausiai įsikuria šalyse, kuriose ilgą laiką buvo buvo kertami medžiai ir liko tuščių plotų. Pastebima, kad šiaurinėje Žemės dalyje augantys medžiai dar greičiau užauga šalyse, kuriose klimatas yra palankesnis. Įdėjus tiek pat pastangų galima išgauti daugiau medienos. Taip pat nustatyta, kad prižiūrimi miškai greičiau subręsta ir dėl to pagamina daugiau žmonėms gyvybiškai svarbaus deguonio.
Vasarą miškuose gali kilti gaisrai, juose gali pasiklysti žmonės, išaugti gamtai ir žmogui kenksmingų gyvūnų populiacijos. Norint to išvengti valstybė turi skirti dideles pinigų sumas. Tuo tarpu miškų šeimininkai visą šią naštą neša ant savo pečių ir moka valstybei mokesčius. Tiesa, jie savo dalį atsiima parduodami iš medienos sukurtus produktus: tai rąstai, lentos ir net medienos atliekos.
Šiuolaikinė pramonė išnaudoja mediena labai efektyviai. Net po automatizuotų procesų likusio medžių drožlės ir visos kitos, iš pirmo žvilgsnio, niekur nepanaudojamos atliekos yra įsisavinamos. Dauguma biuro baldų yra gaminami iš klijuotų drožlių. Tuo tarpu popieriaus gamyba jau daugelį metų turi mažai įtakos kertamų medžių kiekiui. Jis taip pat gaminamas iš kitose pramonės srityse nepanaudojamų medžio dalių ar perdirbtų medžiagų.
Galiausiai, be medžių kirtimo būtų neįmanomas dabartinis žmonių gyvenimo būdas. Prieš daugelį metų didžiąją dalį žemės paviršiaus dengė miškai. Tik žmonėms atradus žemdirbystę, iškirtus ar net išdeginus miškus, įkūrus pirmasias gyvenvietes ir miestus prasidėjo dydysis žmonių civilizacijos pakilimas. Tik tai lėmė, kad šiandien yra sudarytos sąlygos patogiam žmogaus gyvenimui.
