Vieniems skrydziai, keliaujant lėktuvu, yra kasdienybė, tačiau kitiems – tai naujovė. Pastarųjų žmonių grupėje dažnai sklando mitai, baugiomis spalvomis nudažantys skrydį ir jo specifiką. Tad siekiant numalšinti baimes, pateikiame populiariausius mitus ir jų paneigimus apie keliones oro transportu.
Skrendant skaudės galvą
Tiesa tokia, kad skrydziai kitomis nei mums įprasta sąlygomis – pakilus kelis šimtus metrų ar kelis kilometrus nuo žemės, verčia žmogaus organizmą išgyventi tam tikrus potyrius. Dėl didelio slėgio gali imti skaudėti galvą, tačiau tik kylant lėktuvui, tad tikrai išgyvenami yra visi skrydziai. Realiuoju laiku kylant į padanges, siekiant išvengti skausmo, galima kramtyti gumą, kelioms minutėms pasilikti pravėrus burną, arba, jeigu bijomasi stipresnio skausmo (pavyzdžiui, esant nuolatinei migrenai), galima prieš tai išgerti kraujagysles praplečiančių vaistų. Tačiau reikėtų žinoti, jog skrydžiai tik nedideliam procentui žmonių kelia realų fizinį sunkumą. Kur kas dažniau jūros liga suserga plaukiantieji audringais vandenimis ar pajunta galvos skausmą tie žmonės, kurie ilgai gyvenę mieste patenka į gryną, švarią gamtos aplinką ir įkvepia gaivaus švaraus oro.
Nepavyks gauti bilietų į populiariausias šalis
Sklando mitai, jog lietuviai emigrantai yra kaltininkai to, jog skrydziai Lietuva – Norvegija pavasarį tampa beveik nepasiekiami, sunku įsigyti bilietus. Iš tiesų, tokiu metu nemaža lietuvaičių banga pakelia sparnus į ūkanotąją Skandinaviją, ir skrydziai juos gabena užsidirbti papildomų pinigų šiltuoju metų sezono laiku. Visgi klaidinga sakyti, jog pastarieji užima visas vietas lėktuve. Jeigu oro kompanijų vadovai pastebi, jog visi skrydžiai yra užpildyti, tuomet situaciją siekiama pagerinti, sudaryti sąlygas keliauti visiems, kas to pageidauja. Paprastai tokiais atvejais numatomi papildomi skrydziai, kurie gali patenkinti visų klientų poreikius.
Vis dėlto, taisyklė, jog verta bilietus užsakinėti iš anksčiau, tikrai galioja. Mat kuo didesnis tarpas nuo jūsų kelionės datos iki tos dienos, kai užsakinėjate bilietą, tuo didesnė galimybė, jog į jūsų akiratį pateks skrydziai pigiausi, kokie tik jie būna per metus.
Akcijomis tikėti negalima
Dar sklando nežinomos kilmės mitas, galbūt kilęs iš nepatiklaus posovietinio mąstymo, jog skrydziai – akcijos tėra saldi apgavystė, skirta išvilioti patikliųjų pinigams. Neva, užsisakę bilietus už kelis litus, vargšai žmogeliukai liks be skatiko kišenėje, o skrydis vėliau bus apskritai atšautkas. Jeigu taip kartais ir atsitinka, jod skrydziai is vilniaus ar kokio kito miesto būna atšaukiami, tai tikrai ne tuo tikslu, jog kažką apgauti. Lėktuvo reisų grafikas gali kisti esant blogoms oro sąlygoms (lietui, vėjui, audrai, pūgai, kai skrydziai būtų pernelyg pavojingi), karaliaujant force major (nenumatytoms aplinkybėms, tokioms, kaip karinė padėtis, netikėta stichinė nelaimė etc.) ar ištikus lėktuvo gedimui. Priklausomai nuo to, su kokiomis sąlygomis sutikote užsisakinėdami bilietus, tokiose kompanijose kaip Baltic Clipper, Wizz Air, Ryanair, skrydziai gali būti nenuostolingi, jums gali būti grąžinami pinigai.
Atgalinis bilietas yra pigesnis
Kartais svarstoma, ar nevertėtų nuskridus į kokią nors šalį, iš jos grįžti autobusu, traukiniu ar autostopu. Kažkodėl manoma, kad skrydziai i Lietuva gali būti daug brangesni nei į pirmą pusę. Iš tiesų, kainų skirtumas visuomet egzistuoja, tačiau jis yra ne dėl to, kad skiriasi skrydžių vertės. Tiesiog užsienyje galiojant tai pačiai užsakymų sistemai, žmonės lygiai taip pat užsisakinėja bilietus ir proporcingai augina jų kainą. Jeigu, sakykime, skrydziai i Londona kainuoja 200 litų, o atgal – 500 litų, tai tik todėl, jog atgal skrendantis lėktuvas skalsiau prikimštas keliautojų. Be to, dažnai pasitaiko ir taip, jog būtent atgalinis bilietas yra pigesnis, tad viskas čia priklauso nuo aplinkybių, sezoniškumo ir paprasčiausios tikimybių teorijos.