Soja yra vienmetis žolinis augalas, priklausantis pupinių augalų šeimai. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos. Sojos pupelės tarpusavyje skiriasi dydžiu bei spalvinėmis ypatybėmis. Į jų sudėtį įeina apie 40 proc. baltymų, kiek mažiau angliavandenių ir apie 20 proc. riebalų. Sojose yra ir biologiškai veiklių medžiagų: izoflavonų ir saponinų. Nors apie sojos naudą kalbama kelis dešimtmečius, aklai pasitikėti šiuo augalu nereikėtų – kasmet pasigirsta vis daugiau kalbų, tvirtinančių, kad sojos patiekalai gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Soja vertinama dėl itin didelio baltymų kiekio, kurių sudėtyje yra visų žmogaus organizmui būtinų (ir organizmo nesintetinamų) aminorūgščių. Teigiama, kad sojos baltymai savo kokybe sunkiai nusileidžia gyvulinės kilmės baltymams. Medicinos darbuotojai tvirtina, kad sojos patiekalai yra būtini žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi šis augalas turi polinesočiųjų riebalų rūgščių, maisto s
kaidulų, mineralų (geležies ir cinko) bei vitaminų (E, B12, K). Sojos patiekalai yra puikus sprendimas ir tuo atveju, jei laikotės vegetariškos dietos, t. y. atsisakėte mėsos bei žuvies produktų ir valgote tik augalinį maistą su pieno produktais. Soja rekomenduojama asmenims, kurių organizmas netoleruoja laktozės, bei žmonėms, sergantiems galaktozemija, t. y. paveldima liga, dėl kurios žmogaus organizmas negali panaudoti pieno cukraus galaktozės. Beje, soja itin dažnai rekomenduojama kūdikiams, alergiškiems žmogaus ir karvės pieno baltymams. Dietologai soją rekomenduoja įtraukti į kasdienės mitybos racioną vien dėl to, kad ji sumažina krūties, gimdos, tiesiosios žarnos ir prostatos vėžio riziką, efektyviai mažina širdies ligų tikimybę, silpnina menopauzės simptomus ir gerina žarnyno veiklą.
Tiesa, vertindami sojos privalumus, privalote išlikti budrūs – soja patenka į devynių dažniausiai alergiją sukeliančių maisto produktų sąrašą. Itin dažnas sojos vartojimas gali sukelti odos bėrimą ar net tapti mirties priežastimi. Atlikti moksliniai tyrimai tvirtina, kad nemaža gyventojų dalis po keliolikos metų augalinių produktų vartojimo pradeda jausti rimtus sojos netoleravimo simptomus: skausmingus pilvo dieglius ir skrandžio spazmus. Be to, itin dažnas sojos vartojimas gali kenkti virškinimo procesams.
Sojos produktai kelia rimtą pavojų vyrų sveikatai, t. y. soja, į kurios sudėtį įeina itin didelis estrogenų – moters lytinių hormonų – kiekis, daro neigiamą įtaką vyrų lytinei funkcijai. Tiesa, sojos proteinai yra itin vertinami vyrų, užsiimančių kultūrizmu – soja tampa efektyvia raumenų masės auginimo priemone. Deja, antroji medalio pusė dažniausiai yra pamirštama – nors soja išties turi mažą riebalų procentą, o organizmas ją įsisavina stulbinančiai greitai ir lengvai, vis dėlto sojoje esantis estrogenas yra plačiai naudojamas kaip terapijos elementas homoseksualios orientacijos vyrams, leidžiantis įgyti moteriškas kūno linijas. Mokslininkai tvirtina, kad moterys, itin dažnai besimėgaudamos sojos patiekalais, mažina pastojimo tikimybę. Be to, prieštaringai vertinami ir sojos pieno pakaitalai, skirti kūdikiams. Šiuose gėrimuose esantis estrogenų kiekis keliolika kartų viršija mamos piene esantį tų pačių medžiagų kiekį, be to, pakaitaluose yra labai daug mangano ir aliuminio, kas gali paskatinti įvairių ligų išsivystymą ir priešlaikinį vaiko brendimą. Teigiama, kad itin dažnas sojos patiekalų vartojimas gali nulemti natūralios smegenų raidos ir DNR struktūros pokyčius.
