Sieniniai kalendoriai, laikraščiai, atvirukai ar knygos randami kiekvienuose namuose. Ar žinome, kaip gi šie visiems įprasti daiktai atsiranda? Žinoma, pirma atliekamas leidinio maketavimas, o po to spausdinimas. Visais laikais leidinį sumaketuoti galėjo ir paprastas žmogus, tačiau norint išspausdinti kūrinį dideliu tiražu reikia specialios mašinos. Šiame straipsnyje ir papasakosiu apie spausdinimo mašinos atsiradimą.
1440 metais Maino mieste, vokiečių išradėjas, Johanas Gutenbergas, sukūrė pirmąjį spausdinimo presą. Vokiečio išrastas spausdinimo principas su nedideliais atnaujinimais ir naujų išradimų integravimu buvo naudojamas iki 20 amžiaus pabaigos. Gutenbergas spaustuvės prese panaudojo metalines formas, specialiai sumontuotą presą ir aliejinį rašalą, kurių pagalba buvo įmanoma pradėti masinę knygų gamybą.
Pateiksiu trumpą spausdinamos spaudos vystymosi apžvalgą:
- 888 metais budistų šventyklose pirmą kartą buvo pritaikytas ksilografinis spausdinimas.
- 1041 metais Bi Sheng Kinijoje išrado lengvai keičiamus molinius įspaudus.
- 1423 metais Europoje ksilografijoje naudotas medis.
- 1430 metais Gutenbergas iš Maino persikelia į Strasbūrą.
- 1436 metais J.Gutenbergas pradeda tyrinėti spausdinimo procesą.
- 1440 metas J. Gutenbergas užbaigė savo presą, kuris naudojo metalines keičiamas plokšteles.
- 1444 metais Gutenbergas grįžta į Mainą ir atidaro savo spaustuvę.
- 1446 metais Gutenbergas išspausdino „Paskutinio teismo poemą“.
- 1448 metais buvo pirmą kartą išspausdinti sieniniai kalendoriai. J.Gutenbergas išleidžia 1448 metų kalendorių.
- 1450-1452 metais išleisti du skirtingi spausdintos biblijos leidimai: pirmasis 40 eilučių per puslapį, antrasis 42 eilučių per puslapį.
- 1455 metasi Gutenbergo spaustuvė bankrutuoja, dalininkas Johanas Faustas perima šios kontrolę.
- 1457 metais išleidžiama pirmoji spalvota spausdinta knyga „Psalmynas“.
- 1476 metais leidžiant knygą „Baritonas Ezopas“ buvo pasitelkta 200 medkirčių.
- 1476 metais Wiliamas Cakstonas Anglijoje, Vestminsterio abatijoje, atidaro pirmąją spaustuvę Anglijoje.
- 1499 metais Europoje daugiau nei 2500 miestų dirbo bent viena spaustuvė.
- 1499 metais suskaičiuota apie 15 milijonų spausdintų knygų egzempliorių ir 30 tūkstančių skirtingų pavadinimų knygų.
Tolimuosiuose rytuose ksilografinė spauda buvo žinoma daug seniau nei Europoje, tačiau tuose kraštuose nebuvo tokios knygos kaip Biblija, kuri būtų galėjusi garantuoti spausdintos spaudos sėkmę, to pasekoje nei vienas to krašto išradėjas neužsiėmė spausdinimo proceso tobulinimu.
Taip pat nėra žinoma ar Gutenbergas išradinėdamas spausdinimo presą nesinaudojo tolimuosiuose rytuose sukauptomis žiniomis. Visgi daroma prielaida, kad dėl didelio skirtumo nuo rytuose naudotų metodų Johanas Gutenbergas nepriklausomai išrado savo spausdinimo metodą.
Taip pat yra žinoma, kad vokiečių išradėjas buvo gana prastas verslininkas. 1444 metais prispaustas skolų jis privalėjo bėgti iš Strasbūro ir persikėlė į gimtinę Mainą. Tuo laikotarpiu niekas daugiau nesinaudojo spaustuvių paslaugomis o pats knygų gaminimas buvo gana brangus procesas, taip pat to laikmečio gyventojai nebuvo labai išprusę ir dažniausiai namuose turėdavo bibliją tik norėdami pasirodyti. Dėl šių priežasčių Johanui prastai sekėsi verslas, jam teko keletą kartų skolintis dideles sumas, kol 1455 metais jis atsisakė verslo ir perleido jį vienam savo investuotojų.
Pasitelkus Gutenbergo metodą ir naująsias technologijas 18 amžiuje: garo variklį ir rotorinį presą, per dieną tapo įmanoma pagaminti tūkstančius knygų puslapių. Masinė gamyba dar labiau pagreitėjo atsiradus į rulonus susukamam popieriui.
Gutenbergo išradimas jo paties nepadarė labai turtingu žmogumi, bet padėjo stiprų pagrindą tolimesniam knygų gamybos proceso vystymuisi. Spausdinimo presas išaugus knygų paklausai, leido sutaupyti pinigų gamybos metu. Be to, knygų plitimas leido žmonijai tobulėti, mokytis, diskutuoti. Būtent po masinės spaudos paplitimo atsirado cenzūra, kurią įvedė valdantieji sluoksniai. Juk tik ketvirtosios valdžios – spaudos pagalba visuomeninė santvarka pradėjo tobulėti ir vystytis siekiant užtikrinti visų, ne tik turtingųjų gerovę.