Žiniasklaida / Leidyba

Spausdintos spaudos atsiradimas

Renesanso kultūra pasklido po Vokietiją, Prancūziją, Angliją ir Ispaniją 15 amžiaus pabaigoje – 16 pradžioje. Ši epocha išsivystė Italijoje ir pasklido šiaurės Europos linkme atnešdama sustiprėjusią bažnyčios galią ir grąžindama, o gal tikriau reikėtų sakyti atgaivindama monarchinės valstybės struktūrą. Prieš tai viduramžiuose bažnyčia išradimus ir vystymąsi laikė erezija, tačiau šiame laikmetyje nauji atradimai buvo pasitelkiami krikščionybės skleidimui.

Du pagrindiniai faktoriai įtakojo renesanso plėtrą buvo: auganti Europos ekonominė galia ir spausdintas žodis. Apie 1450 metus Europoje ilgą laiką nevyko karai, nebuvo jaučiamas badas, kelis dešimtmečius derliai buvo gausūs ir žmonės sugebėdavo išsimaitinti, to pasėkoje pradėjo steigtis mokyklos, koledžai universitetai. Europiečiams nebereikėjo rūpintis kaip išgyventi, kur aktualesnis patapo mokslas ir žinios. Šių mokslo įstaigų tikslas buvo paruošti specialistus dirbti bažnyčios administracijoje ar tarnauti šalies institucijose.

Kinijoje dar prieš Europai išgyvenant Renesansą buvo gaminama savotiška spausdinta spauda, šalyje buvo užsiimama knygų, lankstinukų gamyba, plakatų gamyba naudojant medinį presą. Atskiros raidės buvo iškalamos ant medinių blokų. Išmirkius šiuos rašale ant popieriaus buvo paliekami raidžių antspaudai. Šis procesas užimdavo labai daug laiko ir buvo gana brangus. 13 amžiuje šiuo metu išspausdinti popieriniai pinigai ir žaidimams skirtos kortelės pasiekdavo ir Europos šalis.

Renesanso laikotarpiu plintant raštingumui tarpe miestiečių ir netgi valstiečių atsirado poreikis pigesniam spausdinto žodžio gamybos metodui. Iš rytų gabenant popierių buvo atsigabentos dar kelios knygų gamybos technologijos, tačiau jo taip pat buvo per sudėtingos ir užimančios labai daug laiko.

15 amžiaus viduryje ne vienas Europos inžinierius mėgino tobulinti spaustuvinį presą įdiegiant lengvai pakeičiamus metalinius spaudus. Pirmasis žmogus Europoje pristatęs sėkmingai veikiantį presą, naudojantį metalinius spaudus, buvo Johanas Gutenbergas (1398 – 1468), kilmingos Mainzo miesto, Vokietijoje šeimos narys. Gutenbergas jaunystėje užsiiminėjo akmenskaldyste ir aukso paieškomis, sugebėjo sukurti žemoje temperatūroje besilydantį metalo mišinį, kuris atlaikydavo spausdinamoje preso jėgą. Kiekviena raidė buvo išlydoma ant metalinio bloko. Iš raidžių buvo sudėliojamas vieno puslapio tekstas. Tokiu principu buvo galima atspausdinti tūkstančius knygos puslapių.

1452 metais Johanas Gutenbergas pasiskolino nemažą sumą pinigų ir pradėjo įžymųjį Biblijos spausdinimo projektą. Buvo išspausdinta 200 kopijų dviejų tomų Gutenbergo biblijų. Projektas buvo pabaigtas 1455 metais, biblijos parduotos Frankfurto knygų mugėje. Visgi šios buvo gana brangios, vienos kaina siekė 3 metų paprasto valstybės tarnautojo algos dydį. Dabar manoma, kad išliko apie 50 šio Gutenbergo spausdinio egzempliorių.

Nepaisant Johano Gutenbergo pastangų išsaugoti spausdinimo technologiją slaptą, ši greitai išplito po Europą. 1500 metais 2500 Europos miestų veikė spaustuvės naudojančios pirmojo preso modelį. Vokiečiai kurį laiką pirmavę gana greitai susidūrė su stipria Italų konkurencija. Venecijos spaustuvininkas Aldus Manutius sparčiai spausdino klasikinių mąstytojų knygas, kurias itin mėgo didikai.

Spausdinamojo preso išradimas leido sumažinti knygų savikainą. Taip pat atsivėrė galimybė knygas gaminti didesniais kiekiais, o renesanso laikotarpiu kaip tik buvo atsiradusi didžiulė šių paklausą. Būtent renesanso laikotarpiu bibliotekos užsipildė knygomis, taip pat išleisdamos gerokai mažiau nei prieš tai. Spaustuvinis presas įvykdė didžiulį perversmą leidusį išsaugoti informaciją keleriopai pigiau ir greičiau nei ankščiau.

Spausdintos spaudos atsiradimas leido žmonėms pakeisti, praplėsti savo asmeninį gyvenimą. Žinoma, pirmosios knygos buvo stipriai susietos su religinėmis temomis, studentai, verslininkai ir vidurinės klasės žmonės vis tiek šias pirko ir stengėsi praplėsti savo akiratį. Ne už ilgo nuo pirmųjų knygų spausdinimo pradėta spausdinti ir medicinines, kelionių, verslo knygas, vėliau spausdintas žodis išsivystė iki lankstinukų ir plakatų gamybos. Štai kokias pasekmes sukėlė vienas dabartinėmis akimis paprastas atradimas.