Šunys – ko gero populiariausi augintiniai visame pasaulyje. Žinoma, nekalbant apie pramoninius ūkinius gyvulius, kur ko gero laimėtų kokie nors paukštininkystės ūkiai su broileriais priešakyje. Tačiau tarp naminių gyvūnėlių vis tik šunys turi stiprias pozicijas. seniau dažnai jie buvo prasmingi šeimos pagalbininkai tiek ūkyje, medžioklėje, tiek ir namų apsaugoje. Štai dabar šunys dažniausiai atlieka draugo ar kompanjono funkciją, pralinksmina žmones ir priverčia juos šiek tiek pajudėti. Nieko keisto, kad namuose, ypač butuose auginant šunis dažniausiai renkamasi mažosios jų veislės. tokių veislių proporcijos per pastaruosius kelis dešimtmečius ženkliai pasikeitė visame pasaulyje.
Ir nieko keisto – maži šunys paprastai nereikalauja tiek erdvės, kiek reikia dideliam aviganiui, gerokai mažiau ėda. Dažnai jie ir mažiau judrūs, tiksliau labiau mėgstantys smarkiai blaškytis vietoje, tačiau dėl trumpų kojų didelių atstumų neįveikia. Tad ypač vyresniems žmonėms tai labai patogu. Šuo įpareigoja netingėti ir bent porą kartų išeiti į lauką pasivaikščioti su juo, kita vertus, pasitenkina ir trumpais pasivaikščiojimais, taip nevargindami savo šeimininko. Tuo tarpu jei norėsite, kad jūsų haskis ar vilkšunis būtų laimingas, kasdien su juo reiktų nubėgti bent dešimt ar penkiolika kilometrų. O tai – retenybė mūsų tingiųjų visuomenėje, tad ir aktyvūs dideli šunys, jei ir auginami, paprastai toli gražu negauna tokio krūvio, kokio jiems reikėtų.
Žinoma, nedidelės veislės turi ir stiprų privalumą maisto srityje. Natūralu, jog koks toiterjeras valgys žymiai mažiau maisto nei vokiečių aviganis, tad išlaidos ėdalui bus kelis kartus mažesnės. Dažnai maži šunys – pensininkų draugai, o pastarieji, kaip žinia, finansų pertekliumi retai besiskundžia, tad sutaupyti ėdalui visą laiką ne pro šalį. Tarp mažųjų šunų populiariausi įvairiausi mišrūnai, gal ir todėl, kad jie pigiausia. O tiksliau – dažniausiai išvis dovanojami. Nieko keisto, juk nusipirkti grynakraujį toiterjerą su kilmės dokumentais gali kainuoti ne vieną šimtą eurų, o tai jau didelė prabanga. Ir jei jūs ne veisėjas ar entuziastingas parodų dalyvis – visiškai beprasmė prabanga. Tuo tarpu mažas, beveislis šuniukas tikrai nebus prastesnis ar mažiau ištikimas draugas nei koks išpuoselėtas, tūkstantį eurų kainuojantis veislinis pagyrūnas.
