Šunų maistas
Šunų maitinimui vartojamas dviejų tipų maistas: pagaminti namų sąlygomis ir pagaminti pramoniniu būdu.
Maitinant šunis namų sąlygomis paruoštu maistu, pastebimas nevisiškas jų subalansavimas visų maisto, mineralinių bei biologiškai aktyvių medžiagų atžvilgiu, todėl gali pasireikšti įvairūs susirgimai. Tokiu atveju šių gyvūnų augintojai turėtų konsultuotis su veterinarijos gydytoju.
Pramoniniu būdu pagaminto maisto išskiriami šie pagrindiniai tipai:
- Šunų maistas, kuris neturi apibrėžto prekinio pavadinimo. Jie gaminami ir parduodami tik tam tikrame regione norint sumažinti transporto išlaidas. Jie gaminami iš produktų, kurie yra prieinami ir pigūs. Vartojant šį šunų maistą, ne visada galima patenkinti gyvūnų poreikius pagal fiziologinę būklę atskirais periodais, o taip pat juose gali būti atskirų maisto medžiagų perteklius, gali būti net ir toksinių medžiagų. Todėl toks maistas priskiriamas pigiems ir nevisiškai subalansuotiems.
- Maistas su individualiu prekiniu ženklu. Gaminami su minimaliomis išlaidomis ir realizuojami savuose prekybos taškuose. Pagrindinis jų gamybos motyvas – žema šio maisto savikaina. Juos gaminant, į maistinę vertę kreipiamas labai mažas dėmesys. Jeigu augintinių šeimininkas ir veterinarijos gydytojas turės pakankamai informacijos apie šunų maitinimą, tai aukščiau išvardintų pašarų stengsis nevartoti.
- Maistas, turintys žinomą prekinį ženklą. Dauguma plačiai vartojamo maisto gaminamas iš tam tikrų komponentų, bet ir tai priklauso nuo jų įsigijimo galimybės bei kainos. Kai kurie komponentai, tokie kaip valgomoji druska, fosfatai, augaliniai aliejai ir kiti, yra standartiniai. Kitų komponentų sudėtis, tokių kaip žuvies, mėsos, subproduktų, varpinių grūdų, kaulų miltų, santykis gali labai skirtis, nes priklauso nuo daugelio faktorių. Jeigu vykdoma nepakankama kontrolė, tai atsiliepia ir galutinio produkto kokybei.
- Aukštos klasės sunu maistas. Tai – aukštos kokybės ir brangus maistas, kuris parduodamas specializuotose parduotuvėse ir veterinarijos klinikose. Jis visiškai subalansuotas ir optimaliai patenkina gyvūnų organizmo poreikius, gaminamas tam tikriems auginimo periodams bei fiziologinei būklei. Jo gamybai vartojami komponentai, atsižvelgiant ne į jų kainą, bet į poreikius ir tikslą. Dėl aukšto maisto medžiagų įsisavinimo lygio ir maisto medžiagų bei jų sudedamųjų dalių subalansavimo šio maisto suvartojimo kiekiai mažesni, lyginant su mažai kaloringu, taip vadinamu ekonomišku, maistu.
