Kiekvienos šalies piliečio gyvenimą galima suskirstyti į tam tikrus etapus. Kartais skiriasi ne tik tautų, bet ir tos pačios tautos skirtingų žmonių gyvenimo etapai. Šiame straipsnyje bus išnagirnėta, kokie etapai sudaro šiandieninio lietuvio gyvenimą ir kokios šventės žymi šių etapų pradžią ar pabaigą.
Krikštynos. Lietuvoje daugiau nei 80 procentų žmonių save laiko katalikais. Nors ši religija nėra tokia populiari kaip seniau. Bažnyčiose kiekvieną sekmadienį lankosi vis mažiau šeimų, bet ši sena tradicija šventinti savo vaikus vis dar gyvuoja. Į šią šventę susirenka daug giminių ir artimųjų. Krikštynų atributika, kaip žvakė, baltas vaikiškas apsiaustas yra vėliau saugomi, kaip giminės prisiminimas. Šiose šventėse taip pat dažnai dalyvauja ir profesionalūs fotografai, kurie įamžina gražiausias krikštynų akimirkas. Rėmeliai su šiomis nuotraukomis dar ilgai puošia tėvų darbo stalus.
Gimimo diena. Pirmiausia, tai šventė tėvams. 9 mėnesiai prieš vaiko gimimą šiandieniniam žmogui yra vienas didžiausių išbandymų. Per šį laikotarpį kiekviena motina ir kiekvienas tėvas išgyvena daug jausmų ir turi daug ką išmokti, kad būtų pasiryžę naujagimio auginimui.
Pirmoji rugsėjo pirmoji. Kai vaikui yra dar tik šešeri ar septyneri metai prasideda vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus vystymosi etapų – mokymasis. Sakoma, kad žmogus mokosi visą gyvenimą. Šis posakis dar niekada nebuvo toks tinkamas, kaip šiandien. Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus turės pakeisti 7 profesijas, todėl šiandienis žmogus yra priverstas mokytis kiekvieną dieną, kad išliktų konkurencingas darbo rinkoje. Būtent mokykloje prasideda šis mokymosi etapas, kuris tęsis visą gyvenimą.
Mokykloje kiekvienas taip pat išmoksta daug gyvenimiškų pamokų. Apie tai, kas yra draugai, kaip sutarti su bendraamžiais ir kaip bendrauti su vyresniais.
Pirmoji komunija ir sutvirtinimas. Vaikui dar prieš įžengiant į pasikeitimų kupiną paauglystę paprastai priimama pirmoji komunija. Tai kita krikščioniška šventė. Vaikas turi mokytis maldas ir pats pradėti suvokti dvasines tiesas. Pirmoji komunija, kaip ir krikštynos, turi savo atributiką. Tiesa, kitaip nei krikštynų atributika, pirmosios komunijos atributika nėra tokia griežta. Vaikui tereikia turėti žvakę ir būti pasipuošusiam. Paprastai mergaitės pasipuošia baltomis suknelėmis, o berniukai užsideda kostiumus ar baltus marškinius.
Mokyklos baigimas. Mokyklos pabaigimas yra viena didžiausių švenčių žmogaus gyvenime. Po mokyklos gyvenime daug kas keičiasi. Reikia rinktis specialybę, dažnai keisti gyvenamąją vietą, susirasti naujų draugų ar net pradėti savarankišką gyvenimą. Nuotraukų rėmeliai su fotografijomis iš mokyklos laikų puošia ne vieno žmogaus svetainę, nes daugelis mokyklos laikus prisimena su nostalgija.
Universiteto diplomo įteikimo šventė. Po vidurinės mokyklos baigimo daugelis žmonių Lietuvoje stoja į universitetus. Mūsų šalyje formalus išsilavinimas yra vertinamas, todėl pabaigti universitetą yra kiekvieno jauno žmogaus tikslas. Iki universiteto pabaigimo didžioji dalis žmonių vis dar renkasi gyventi, palyginti, nerūpestingą gyvenimą, tačiau po jo baigimo tenka vėl keistis. Universiteto diplomų įteikimo šventė yra riba tarp jaunystės ir brandos. Būtent po šios šventės daugelis jaunų ir atkaklių žmonių susiranda pirmąjį nuolatinį darbą, pradeda statyti tvirtesnį finansinį ir socialinį pamatą.
Taigi, jauno žmogaus gyvenimą į skirtingus etapus dalina daug gražių švenčių. Po paskutinės šiame straipsnyje paminėtos šventės – universiteto diplomų įteikimo, prasideda kitas etapas, kurio metu jaunas žmogus pradeda dirbti ir atiduoti visuomenei skolą už visa tai, ką jis gavo: išsilavinimą, sveikatos priežiūrą. Būtent po universiteto baigimo žmogaus laukia didžiausi iššūkiai ir didžiausias tobulėjimo bei išugdytos atsakomybės laikotarpis. Būtent apie šį laikotarpį rašysime kitame straipsnyje.
