Turbūt visi kas bent šiek tiek domisi pasaulio dizaino raida ir jo istorija jau yra girdėję daugybę puikių atsiliepimų apie Suomijos kūrėjus, kurie virtuoziškai gebėjo suderinti funkcionalumą, natūralumą ir estetiką. Vienas ryškiausių pasaulio ir Suomijos architektų ir dizainerių – Aivaras Aalto (1898-1976). Jo estetika ir projektavimo filosofija vadovaujasi šiuolaikiniai projektuotojai, kurių idėjas atspindi net naujausi virtuvės baldai. Aalto gamtos piešiniai, medžio struktūros studijos liudija, jog architekto kūryboje gilią prasmę turėjo aplinka, uolėtas ir vandenų išraižytas peizažas. Baldų forma, stiklo indai, net architektūriniai sprendimai, atrodo, buvo įkvėpti gamtos formų, kurios visada yra logiškai pagrįstos plastinės išraiškos. Istorinė aplinka, viduramžių skliautai, gamtos motyvai ar medžių šakos metafora materializuojasi vėduoklinės formos architekto pastatų…
XX amžius Suomijoje
Kalbant apie Suomijos dizaino istoriją reikia paminėti svarbiausius ir reikšmingiausius aspektus ir atspirties taškus. Taigi vienas reikšmingiausių įvykių buvo 1875 metais įkurta amatų ir dizaino asociacija, į kurią įėjo įvairių profesijų žmonės.
Subtilus skandinaviškas dizainas
Švedų dizaineriai dirbo ir kūrė remdamiesi pasauline praktika, veikiami meno krypčių, tačiau visos naujos tendencijos įgaudavo savitą švediškąjį minimalizmą. Demokratiškas, socialinius aspektus pabrėžiantis švedų dizainas išlaikė funkcionalaus bei humaniško dizaino principus. Švedų gyvenimo ir gamtos aplinkybių sukurtas minimalizmas natūraliai suklostė ekonomišką estetiką, į kurią neatsitiktinai buvo atkreiptas dėmesys jau 1939 metais Pasaulinėje parodoje Niujorke. Šioje parodoje, kur triumfavo amerikiečių dizaineriai, pademonstravę grandiozines rytojaus komunikacijų, ateities miestų projektų, tarpkontinentinio transporto idėjas, švedų dizaineriai, kaip ir kitos skandinavų šalys, išsiskyrė savitu dizainu. Ypatingai subtiliai skandinaviško dizaino principus atskleidžia dizainerių sukurti odiniai baldai, funkcionalumu pasižyminčios kėdės ar stalai. Pokario laikotarpiu, kai viso pasaulio dizainerių kūryba turėjo amerikietiškojo dizaino stilistikos bruožų ir visi baldai…
Baldai iš plastiko
Domėjimasis gamtos formomis, atsiradęs XIX am¬žiaus pabaigoje, suteikė impulsą naujam menui, kuris XX amžiaus viduryje įgavo naują pobūdį ir rėmėsi gamtos formų funkcionavimo moksline, technine analize. Naujausi išradimai ir moksliniai prietaisai leido pažvelgti į gamtą ne tik iš arti, bet suteikė galimybę prasiskverbti į mikro ir net makropasaulį. Kūrėjai, o ypač naujieji dizaineriai pasinaudojo gamtoje egzistuojančiomis struktūromis, formomis ir spalvomis, ko pasėkoje atsirado tokie apibūdinimai kaip bioninis dizainas ir bioninė architektūra. Pastarosios pradininku neabejotinai laikomas Antonio Gaudi ir nepamirštamoji Barselonos architektūra. Bioniniam dizainui pradžia buvo pa¬daryta apie 1940 metus ir visai ne Europoje, o tolimojoje Amerikoje, kur tuo metu buvo paskelbtas dizaino konkursas. Ir taip kaip alternatyva racionaliam funkcionalizmui pokario…
Pramonės revoliucija Amerikoje
Amerikos dizainą visų pirmiausia lėmė aktyvūs visuomeniniai, socialiniai procesai, vykę XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje. Europoje prasidėjusi revoliucijų banga pasiekė ir Ameriką. Pasibaigus nepriklausomybės karams, Amerikos kolonijos paskelbė nepriklausomybę ir tapo Jungtinėmis Šiaurės Amerikos Valstijomis. Prasidėjo masinis emigrantų antplūdis. XIX amžiaus viduryje, kai Didžiojoje Britanijoje dar tik kalbama apie dizaino pertvarkymą naujais pagrindais, Amerikoje sparčiai pertvarkoma masinė gamyba. Amžiaus pabaigoje sukuriama moksliškai pagrįsta gamybos sistema, padėti funkcionalizmo pagrindai architektūroje, kurie ateityje tapo reikšmingi Europos pramoninio dizaino ir architektūros raidai. Industrinės revoliucijos procesai Amerikos kontinente prasidėjo kiek vėliau negu Didžiojoje Britanijoje, tačiau vystėsi gerokai sparčiau. Pramonėje plačiai diegiama mechanizacija, standartizacija, naujos gamybos technologijos, rinką stengiamasi pripildyti masinės gamybos produkcijos.…
Baldų namai „Skraja“ pristato du baldų gamintojus
Baldų namai „Skraja“ yra vienas didžiausių baldų prekybos centrų Vilniuje. Šio patalpose įsikūrę 26 įmonės prekiaujančios įvairios paskirties baldais. Nemažą dalį firmų sudaro ir gamintojai. Prekybos centro atstovai norėdami didinti Lietuviškų baldų gamintojų žinomumą, pristato dvi įmones, įsikūrusias Skrajoje: „Akai“ ir „UAB Balseta“. „Per pastaruosius dešimt metų įmonių atstovai, sukaupę didelę patirtį baldų gamyboje, gali drąsiai teigti, jog rinkoje įvyko nemažai pokyčių. Vienas svarbiausių yra tas, kad žmonės vis labiau stengiasi sukurti ekologišką ir kokybišką savo namų aplinką. Jei anksčiau baldų gamyboje dominavo medžio drožlių plokštės, tai dabar žmonės vis drąsiau renkasi aplinkai draugiškesnius sprendimus – natūralų medį. Baldai, turintys mažą išliekamąją vertę, traukiasi į užribį“ – teigia „Skraja“ direktorė…
Pramoninė estetika
Lūžis, kuris įvyko XIX amžiuje visuomenės istorinėje kultūros raidoje, buvo nulemtas mašinos, mechanizacijos atsiradimo. Industrinė revoliucija išstūmė tradicinę visuomenę su jos socialine santvarka priešpriešindama naują mašininės civilizacijos kultūrą. Mašininės gamybos naujovės iškėlė daug nenumatytų kultūrinių, socialinių problemų, kurias teko spręsti ne tik visuomeninėms, bet ir kūrybinėms institucijoms. Naujas civilizacijos raidos etapas pripažinimą skynėsi susidurdamas su nepasitikėjimu, kartais atviru pasipriešinimu ne tik iš akademinio, meninio, bet ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių. Žavėjimosi mašina kaip stebuklu, taip pat gebančiu kurti, laikotarpis truko gana ilgai, iki XX amžiaus pradžios, kol pramoninis gaminys buvo pripažintas estetine vertybe. Dailėje, architektūroje, dizaine ryškėja mašinos amžiaus estetika. Išskirtinis dėmesys teikiamas mašinai, jos judėjimo grožiui. Vyksta esminiai žmogaus…
Metalo ir stiklo amžius
Geležis padėjo žmogui peržengti akmens amžiaus slenkstį, o XVIII amžiaus pabaigoje metalinių konstrukcijų tiltai sujungė neperžengiamus kalnų tarpeklius ir upių krantus. Prie geležies konstrukcijų pritaikius skaidrias stiklo plokštes atsirado puošnieji oranžerijų paviljonai, kuriais pasipuošė kone kiekvienas dvaras visoje Europoje. XIX amžiaus viduryje padidėjęs domėjimasis metalinėmis konstrukcijomis sudarė galimybes atsirasti garsiesiems J. Paxtono Krištolo rūmams, kurie tapo naujos statybos pirmąja kregžde, nors buvo tik parodos paviljonas. XIX amžiaus pabaigoje metalo ir stiklo harmonija tampa įspūdingais moderniais pastatais. Naujų metalo konstrukcijų, technologijos triumfas buvo Pasaulinės parodos proga 1889 metais Paryžiuje pastatytas Eifelio bokštas. Talentingas prancūzų inžinierius Gustave’as Alexandre’as Eiffelis (1832-1923) metalines konstrukcijas taikė ne tik statydamas tiltus, bet ir pastatuose. Nicoje pastatyta…
Čekiškoji baldų revoliucija
Iki pat 19-to amžiaus, kol pasaulį pradėjo valdyti modernizmo apraiškos, baldai buvo kuriami mažiausiai tam, kad būtų funkcionalūs. Pirmiausiai buvo akcentuojamas grožis, o ne patogumas, įmantrumas ir sudėtingumas, o ne funkcionalumas. Modernizmo epocha išstūmė paauksuotos medienos baldus su masyviomis liūtų kojomis ir pristatė kitus, labiau pažengusius baldų gamybos metodus ir medžiagas. Taigi šį amžių galime vadinti ir baldų revoliucijos laikotarpiu. Pirmasis 20-tojo amžiaus dešimtmetis pakeitė visas iki tol vyravusias tendencijas ir atvėrė naujus laisvo mąstymo, savarankiškumo ir praktiškumo kelius. Moderno judėjimas paskatino naujų medžiagų panaudojimą ir atitolo nuo tradicinių ornamentų. Didelę įtaką baldų gamyboje ir interjero kūrime turėjo daugelis didžiųjų Europos miestų kūrėjų ir dizaino mokyklų. Viena lyderiaujančių šioje vietoje…
Kokia turi būti virtuvė?
Senų namų savininkai mėgsta kalbėti apie jų išsaugojimą ar restauravimą. Bet retai išgirsite juos kalbant apie senovinės virtuvės ir jos vintažinės įrangos išsaugojimo sprendimus. Istoriniai namai, kuriuos daug kas tiesiog dievina, storos sienos, prabangus parketas ir daugelis kitų vertingų laiko ir meniniu požiūriu elementų tiesiog savaime suvokiami kaip didelė vertybė. Tačiau kalbant apie virtuvės patalpas kalba pasisuktų šiek tiek kita linkme. Istoriniai virtuvės baldai dera ne tik antikvarinėje aplinkoje, tačiau sujungti šiuolaikinius poreikius tokioje patalpoje yra žymiai sudėtingiau. Senovinės virtuvės būdavo nefunkcionaliai išplanuotos, neatitiko šiandieninių reikalavimų ir paprastai sakant buvo tiesiog neveiksmingos. Tipiškas prieškario virtuvės modelis: viryklė, kriauklė, šaldytuvas, stalas, spinta ar spintelės indams ir įrankiams susidėti. Štai visi virtuvės…