Televizija ir vaikystė

Šiais laikais televizija visada glūdi mūsų vaikystėje. Žiūrime animacinius filmus, dokumentiką, įvairias laidas, ekranai į mus spinduliuoja nuo pat mažumės. Ar tai gerai, ar blogai? Tikriausiai, vienareikšmio atsakymo nėra, daug kas priklauso nuo to, kas žiūrima, kaip žiūrima, kaip tėvai reaguoja į žiūrėjimą. Štai keletas klausimų, kuriais norisi pakalbėti, galvojant apietelevizija (internetu ar paprastą) bei mažus vaikus.

Leidžia atsikvėpti mamoms

Įsivaizduokite jaunos mamos dienotvarkę: kiekvieną dieną tenka suktis tame pačiame rate, be perstojo. Kai vaikai pasiekia tą amžių, kai tampa labai smalsūs ir neatsargūs (pusantrų metų, du metus), tenka kažkokiu būdu dar ir gyventi savo gyvenimą, nors mažyliai tiesiog būtini dėmesio, priežiūros. Tik nusiskusi sekundei – jau jie bėga į gatvę, plėšo užuolaidas ar metasi peilius ant galvų. Televizija kartais gali tapti antrąja aukle ir padėti mamai bent trumpam padaryti tai, ką nori. Tai gali būti maisto gaminimas, išsimaudymas ar dar kas tik gali būti reikalinga padaryti bet kurią paprastą dieną. Skaitmenine televizija suteikia daug puikių kanalų, todėl galima tiesiog išsirinkti, ką žiūrėti.

Žinoma, su vaikais verta elgtis labai atsakingai, stengtis, kad televizija vis dėlto netaptų pačiu prasmingiausiu dienos dalyku. Nes juk vaikas gyvenimo mokytis turi ne tik iš jos. Todėl nepamirškite su vaikais pažaisti, kartu mokytis kažko naujo. Kalbėkite su jais, bendraukite. Jokiu būdu pagrindine pramoga neturi tapti žydrasis ekranas.

Ką žiūrėti

Nesvarbu, kurią pasirinksite, ar puikiai veikiančią ir lengvai pasiekiamą namuose stovinčią rodančią dėžę, ar televizija internetu tiesiogiai – jums visada reikės atkreipti į tai, ką būtent vaikams geriau žiūrėti. Pirma mintis turbūt jums šaus į galvą – Teletabiai. Tačiau nereikia pamiršti, kad jie neturėtų būti labiausiai adoruojama programa. Klausimas – kodėl jie taip traukia mažylius? Atsakymas: mat jie yra labai spalvoti, ir šiek tiek primena vaikų elgesį bei mąstymą. Kartu jie ir šio to moko. Tačiau nebūkite riboti – tegul vaikai išmoksta ne tik apie Tinkio Vinkio skrybėlę, Dipsio kamuolį ar Pau kamuoliuką bei kažkieno paspirtuką.

Televizija gali mokyti ir daug daugiau dalykų, tiktai viskas turi būti – pagal amžių. Teletabius leisti žiūrėti reikia kūdikystėje, o vėliau, arba net tuo pačiu metu, pereiti prie kitokių žiūrėjimų. Tarkime, kiti įvairūs animaciniai serialai. Tik svarbu atminti, tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikai nežiūrėtų tokių programų, kurios neigiamai veiktų mažuosius. Juk televizija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rodo įvairiausius dalykus.

Jeigu bijote, kad vaikai augs agresyvūs, geriau jiems nežiūrėti tokių laidų, kuriose verda įvairios kovos, kyla pykčiai, geriau vengti tokių animacinių serialų. Tačiau ne vienos televizijos programa gali pasiūlyti ir taikių spalvotų animacinių filmų, tokių kaip „Kempiniukas plačiakelnis“. Apskritai vaikams gerai matyti filmukus, kuriuose  yra šiokia tokia gėrio ir blogio kova, o nugali gėris. Tai veikia kaip ir pasakos – supaprastinta ir vaikams nebaisia forma pateikiamas pasiruošimas gyvenimui, kuriame bus ir gėrio, ir blogio. Taigi, televizijos vaidmuo gali būti paruošiamasis gyvenimui, o ne tik pramoginis.

Panašiai gali veikti ir internetas, tačiau, kol vaikas mažas, nežinia, ar jam pavyks tinkamai pasirinkti, ką žiūrėti, kuo domėtis. Tad tėvai tai taip pat turėtų kontroliuoti, tiek tv, tiek interneto naudojimą. Kad ir kompiuterio ir televizijos poveikis tik praturtintų vaikystę, išmokytų gerų dalykų, paruoštų artėjančiam gyvenimui.