Velykos tai yra krikščioniška šventė. Pagrindinis jos akcentas yra kiaušinis. Jis simbolizuoja naujos gyvybės atsiradimą. Tai tarsi paralelė su Jėzaus prisikėlimu. Todėl per šią šventę yra marginami kiaušiniai. Yra daugybė įvairiausių marginimo technikų bei būdų, tačiau šiame straipsnyje bus apžvelgti velykų patiekalai.
Kaip jau ir minėjau pagrindinis šios šventės akcentas yra kiaušiniai. Tačiau ne visi kiaušiniai yra marginami. Pastaruoju metu itin populiaru per velykas ruošti įvairius farširuotus kiaušinius (kietai išvirtas kiaušinis yra perpjaunamas pusiau, išimamas trynys ir į jo vietą pridedama tam tikro įdaro). Kiaušiniai yra farširuojami įvairiais fermentinio sūrio, lašišos ar ikrų įdarų. Iš tiesų kiekviena šeimininkė įdėjusi šiek tiek fantazijos gali gauti puikų įdarą šiam užkandžiui.
Beveik visame pasaulyje per velykas yra gaminamas „Benedikto užkandis”, ne išimtis yra ir Lietuva. Šis užkandis yra ruošiamas ant riekės baltos duonos. Ant jos uždedamas kiaušinio įdaras, viskas paliejama padažu ir papuošiam tam tikrai žalumynais (petražolės, krapai ir panašiai).
Velykos yra gavėnios pabaiga, tad nėra vengiama mėsinių patiekalų bei alkoholinių gėrimų. Neretai per velykas yra kepamas koks nors paukštis, tai gali būti višta, antis, žąsis ar kalakutas. Ant velykų stalo galima rasti ir nemažai saldžiųjų patiekalų. Ši šventė nėra įsivaizduojama be „Velykų bobos”. Tai gana paprastas pyragas daromas iš miltų, pieno, sviesto, kiaušinių, cukraus, mielių, aguonų. Ne ką mažiau populiarus patiekas nei „Velykų boba” yra velykinė riestė.
