Dizaino istorijoje galime pastebėti ne vieną idėjinį ir net revoliucinį suvokimo lūžį. Tačiau vieną stipriausių impulsų meninkų darbui davė Antrasis Pasaulinis karas. Vyravusias griežtas formas ir militaristines spalvas ėmė keisti drąsūs ir inovatyvūs sprendimai. Net tuometiniai namų ar biuro baldai buvo tarsi persmelkti vidinio griežtumo ir susikaustymo.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į dizainą atėjo nauja dizainerių karta, kurios darbai užima garbingą vietą moderniame klasikiniame dizaine. Tokie dizaineriai, kaip Suomijoje – Wirkkala, Sarpaneva, Danijoje – Koppelis ir Jorgenas Wegneris, Italijoje – Mollino, Sottsassas, Amerikoje – Eamesas ir Saarinenas, radikaliai pakeitė dizaino kryptį. Paryžiuje madų dizaine kylanti žvaigždė Dioras pristatė pavasario drabužių kolekciją, kurią pradėta vadinti New Look. Dizaineris iš esmės pakeitė karo metais atsiradusį griežtų linijų moters-karės drabužio siluetą, sugrąžino jos moteriškumą, išryškino kūno formas. Visa tai iš pradžių atrodė labai futuristiškai ir net destruktyviai. Tačiau dizaino perversmas ne tik namų interjero, bet net ir drabužių madų srityje tapo nauju atspirties tašku visoje dizaino raidos istorijoje.
Dailininkai, pasinaudodami kai kuriomis modernizmo meno formomis, jas transformuoja, kuria platesnei auditorijai priimtinesnius kūrinius. Tai buvo pirmieji žingsniai populiariosios kultūros ir meno linkme. Dizaine pakito griežta, funkcionali daikto forma, pasitelkiamos organinės gamtos formos, akcentuojama idėja, kuri dizaineriui leidžia laisvai improvizuoti. Naujos laisvės proveržio bangos buvo įkvėpti net minkšti, odiniai baldai.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje meno pasaulis grįžta prie pradinių formų – apskritimo, rutulio, kvadrato, kubo, kurios dizaineriams yra svarbūs kompozicijos elementai. Jas pasitelkus kuriami aplinkos daiktai, ornamentai, projektuojama interjerų erdvė ir net biuro baldai. Drabužių dizaineriai taip pat neatsispyrė pagundai sukurti kosminį mados stilių. Pierre’as Cardinas ant moterų galvų užmovė kosmonautų šalmus, vyrus ir moteris aprengė glaustinukėmis. Paco Rabanne septintajame dešimtmetyje parodė sensacingą drabužių kolekciją, panaudojęs neaustines medžiagas – plastiką, sidabru švytintį metalą.
Didžiausią perversmą socialinėje aplinkoje, kultūroje, mene padarė naujų komunikacijų – televizijos, atėjimas į kasdienį žmonių gyvenimą. Televizija virtualiai suartino pasaulį, svarbiausi įvykiai tapo prieinami namų aplinkoje. Atsiradusi televizorių paklausa ir gamyba įtraukė dizainerius į naują perspektyvią projektavimo sritį. Palengva televizorių, radijo aparatūros formos keitėsi, tapo aptakesnės, medį išstūmė plastikai, kurie leido sumažinti gaminio svorį, panaudoti įvairesnes spalvas.
Spartūs XX amžiaus civilizacijos procesai ir praūžęs karas daugelyje pramoninių, techniškai išsivysčiusių šalių ištrynė natūralų gyvybinį ryšį su etninėmis amatų šaknimis. Septintajame dešimtmetyje Europoje šalia masinės kultūros, populiaraus meno padidėjo dėmesys savo kultūros ištakoms, liaudies tradicijoms, natūralioms medžiagoms, jų ypatybėms. Tai atsispindi amatininkų sukurtuose darbuose. Amerikoje, kur gyventojų sudėtis įvairi, taip pat imta domėtis savo etninėmis šaknimis. Tuo tarpu Lietuvoje viskas šiek tiek vėluoja. Nors čia taip pat jaučiamas padidėjęs dėmesys savosios kultūros ištakoms ir senosioms tradicijoms bei papročiams.